L.Pociūnienė siekė, kad būtų pripažinta, jog V.Pociūno
žūtis jį ištiko vykdant tarnybines VSD pareigūno pareigas.
VAAT teisėjų kolegijos nuomone, VSD tarnybinio tyrimo komisija
pagrįstai pripažino, kad V.Pociūnas vykdė tiek diplomatines
funkcijas, tiek funkcijas, susijusias su VSD pavestų užduočių
įgyvendinimu.
Tačiau teismas pažymi, kad žūties metu V.Pociūnas vykdė
būtent konsulinės įstaigos vadovo pareigas, t. y. atliko
diplomatinei tarnybai priskirtas funkcijas, pažymima teismo
pranešime. Pasak jo, konkrečių duomenų, kad V.Pociūnas į Brestą
būtų vykęs vykdyti VSD funkcijų, byloje nėra.
„Jokie ankstesni V.Pociūno vykdyti tyrimai nei ikiteisminio
tyrimo eigoje, nei šioje byloje teismui nebuvo nurodyti, todėl nėra
įrodyta, kad jis žuvo dėl neteisėtų kitų asmenų interesų“, –
teigiama teismo pranešime spaudai.
V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį,
iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Breste. Prokuratūra
teigia, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Ginčas tarp žuvusio pareigūno našlės ir VSD užsitęsė nuo
2010 metų. Teismuose ilgai aiškintasi dėl V.Pociūno statuso.
L.Pociūnienė siekė, kad būtų nustatyta, jog jos vyro žūtis yra
įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD
pareigūnui.
2012 metų spalį teismas paskelbė, kad saugumo
karininkas žūties Baltarusijoje metu vykdė Lietuvos VSD deleguotas
funkcijas ir mokėti kompensaciją yra VSD pareiga. Tačiau teismas
taip pat pažymėjo pats neturįs teisinio pagrindo įpareigoti VSD
apskaičiuoti ir išmokėti L.Pociūnienei teisės aktuose numatytą
kompensaciją, nes nėra Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos įvertinimo, ar įvykis laikytinas draudiminiu, ir VSD
atsisakymo mokėti kompensaciją.
Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina yra sakęs, kad V.Pociūnas
buvo VSD pareigūnas, tačiau teisinė bazė šiuo konkrečiu atveju
neleido jo našlei sumokėti kompensacijos žuvus tarnybines pareigas
atliekančiam pareigūnui.