L.Pociūnienė siekė, kad būtų pripažinta, jog V.Pociūno žūtis jį ištiko vykdant tarnybines VSD pareigūno pareigas.
VAAT teisėjų kolegijos nuomone, VSD tarnybinio tyrimo komisija pagrįstai pripažino, kad V.Pociūnas vykdė tiek diplomatines funkcijas, tiek funkcijas, susijusias su VSD pavestų užduočių įgyvendinimu.
Tačiau teismas pažymi, kad žūties metu V.Pociūnas vykdė būtent konsulinės įstaigos vadovo pareigas, t. y. atliko diplomatinei tarnybai priskirtas funkcijas, pažymima teismo pranešime. Pasak jo, konkrečių duomenų, kad V.Pociūnas į Brestą būtų vykęs vykdyti VSD funkcijų, byloje nėra.
„Jokie ankstesni V.Pociūno vykdyti tyrimai nei ikiteisminio tyrimo eigoje, nei šioje byloje teismui nebuvo nurodyti, todėl nėra įrodyta, kad jis žuvo dėl neteisėtų kitų asmenų interesų“, – teigiama teismo pranešime spaudai.
V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Breste. Prokuratūra teigia, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Ginčas tarp žuvusio pareigūno našlės ir VSD užsitęsė nuo 2010 metų. Teismuose ilgai aiškintasi dėl V.Pociūno statuso. L.Pociūnienė siekė, kad būtų nustatyta, jog jos vyro žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui.
2012 metų spalį teismas paskelbė, kad saugumo karininkas žūties Baltarusijoje metu vykdė Lietuvos VSD deleguotas funkcijas ir mokėti kompensaciją yra VSD pareiga. Tačiau teismas taip pat pažymėjo pats neturįs teisinio pagrindo įpareigoti VSD apskaičiuoti ir išmokėti L.Pociūnienei teisės aktuose numatytą kompensaciją, nes nėra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įvertinimo, ar įvykis laikytinas draudiminiu, ir VSD atsisakymo mokėti kompensaciją.
Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina yra sakęs, kad V.Pociūnas buvo VSD pareigūnas, tačiau teisinė bazė šiuo konkrečiu atveju neleido jo našlei sumokėti kompensacijos žuvus tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui.
