Jūrininkų gyvenimas kupinas pavojų
Penktadienį prie naujų maldos namų susirinkę žmonės, tarp kurių buvo įvairių religinių konfesijų atstovų, dalyvavo uostamiesčio stačiatikių bendruomenės bažnytinėje šventėje, susietoje su istoriniu įvykiu – šv. Mikalojaus relikvijų perdavimu Italijos uostamiesčiui Bariui.
Po to pakviesti prie varpinės, kur ką tik pastatytas 15 tonų sveriantis akmeninis kryžius, iškilmių dalyviai nusilenkė šv. Mikalojui Stebukladariui, karštai meldėsi už jo globotinius – jūrininkus bei kitus keliaujančius žmones.
Klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtame kryžiuje iškalti maldos žodžiai: „Viešpatie, Dieve mūsų, Jėzau Kristau su savo mokiniais ir apaštalais plaukiojantis, visokiausius audringus vėjus ir bangas nuramink, būk mūsų pagalbininkas ir užtarėjas, nes tu myli žmoniją. Meldžiamės Tėvui, Sūnui ir Šventajai dvasiai dabar ir per amžius. Amen „.
Maldos namų protoirėjus tėvas Grigorijus susirinkusiems priminė, jog Klaipėdoje nuo seniausių laikų gyvena jūrininkai, kurių gyvenimas kupinas dramatiškos įtampos ir pavojų: „Prie šio kryžiaus jie vieni arba su savo artimaisiais prieš tolimas keliones galės susikaupti maldai, paprašyti savo dangiškojo globėjo šv. Mikalojaus palankumo, kad šis jų neapleistų vandenyse, saugotų ir gelbėtų nuo pražūties net sunkiausiomis akimirkomis“.
Meldėsi už visus keliaujančius žmones
Iškilmėse dalyvavęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad Klaipėdoje atsirado dar viena vieta, kurioje galės rinktis su jūra susietų profesijų darbininkai: „Šis kryžius jūrininkams – lyg vilties simbolis, suteikiantis jėgų nepasiduoti stichijos gniaužtuose, kovoti iki paskutiniųjų, kai mirtis, regis, jau žvelgia į akis. Dėkoju stačiatikių bendruomenei už tokią dovaną, brangią visų tautybių ir religijų miestiečiams“.
Dvasininkų paraginti žmonės prie kryžiaus meldėsi už Lietuvos valstybę, miestą, kuriame gyvena, už savo artimuosius. Prisiminę šiurpias avarijas greitkeliuose, tikintieji prašė, kad šv. Mikalojus globotų ne tik jūromis plaukiančius, bet ir sausumos bei oro magistralėmis keliaujančius žmones. Šis šventasis laikomas ir vaikų globėju.
Cerkvės tarnautojai iškilmių dalyviams dalijo šventinius atvirukus su viso pasaulio stačiatikių itin mylimo ir garbinamo šv. Mikalojaus atvaizdu. Jo ir kitų šventųjų įkonų buvo galima įsigyti suvenyrų parduotuvėje.
Prie kryžiaus išsirikiavo jūrininkai, tarp kurių buvo ir tokių, kurie pusšimtį metų raižė audringas jūras ir vandenynus. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža ir asociacijos „Jūros veteranai“ vadovas Vytautas Petrulis pasveikino žilagalvius senjorus, įteikė jiems pagarbos ženklus.
Uostamiesčio stačiatikių broliją sveikino Jūrininkų žmonų bendrijos nariai, broliai pranciškonai, evangelikai liuteronai. Prie kryžiaus iš pradžių skambėjo liturginės giesmės, o vėliau – smagios rusų bei ukrainiečių liaudies dainos. Tėvas Grigorijus aktyviausius parapijiečius pakvietė į valgyklą prie vaišių stalo.
Freskose – ir Daumanto atvaizdas
Šventė vainikavo pietiniame uostamiesčio rajone prieš dešimtmetį pradėtos Dievo Motinos Globėjos ir šv. Mikalojaus cerkvės statybos pabaigtuves. Smitelės gatvėje boluoja grakšti dviejų kupolų šventovė su varpine, gyvenamaisiais pastatais dvasininkams, biblioteka, nedidele konferencijų ir kino sale, sekmadienine mokyklėle, kūrybos dirbtuvėmis.
Klaipėdos stačiatikių maldos namus suprojektavo garsus Rusijos architektas Dmitrijus Borunovas. Sienos ir lubos dekoruotos biblinių siužetų tapyba, ornamentais. Vienoje freskoje pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis, Pskovo valdovas Daumantas (krikščioniškas vardas – Timotėjus), stačiatikių bažnyčios kanonizuotas šventuoju.
Tiesa, istoriniuose šaltiniuose Daumantas minimas ne tik kaip narsus ir sumanus karvedys, bet ir kaip žiaurus valdovas – menamas karaliaus Mindaugo žudikas. Jo kilmė nėra aiški, tikriausiai jis kilęs iš menkiau žinomos Lietuvos kunigaikščių atšakos. Daumanto palaikai ilsisi Pskovo Švč. Trejybės bažnyčioje.
Klaipėdos stačiatikių šventovės skliautus ir išorės fasadus puošiančiuose meno kūriniuose yra ir daugiau įdomių sąsajų su Lietuvos istorija.
Naujuose maldos saugomas kankinio Šv. Mikalojaus paveikslas apjuostas Lietuvos stačiatikių cerkvėse esančių garsiausių įkonų atvaizdais. Šis šventasis yra Bario, Amsterdamo, Liverpulio, Kauno, daugelio kitų pasaulio miestų globėjas. Sarkofagas, kuriame jis palaidotas, saugomas Miros (dabar Damrė) mieste.
Šventovę puošia lietuvio kūriniai
Viena cerkvės dalis pašvęsta jūrininkų ir visų keliaujančių žmonių globėjo šv. Mikalojaus, dar vadinamo Stebukladariu, gyvenimui ir darbams. Freskų siužetus sukūręs Rusijoje gyvenantis lietuvių kilmės dailininkas Olegas Šurkus – Sibiro tremtinių vaikas. Šis tapytojas dabar įsikūręs nedideliame ikonų tapybos tradicijomis nuo seno garsėjančiame Palecho miestelyje (Ivanovo sritis), vertinamas kaip vienas garsiausių stačiatikių bažnytinio meno kūrėjų.
O.Šurkus Dievo Motinos Globėjos ir šv. Mikalojaus cerkvės sienų ir skliautų nebūtų ištapęs vienas. Dailininkui padėjo jo sūnus ir pameistriai – Palecho ikonų tapytojų arteles „Lik“ nariai. Jūrininkų globėjui skirta koplyčia jau išdekoruota, darbai prie centinio altoriaus irgi artėja į pabaigą. Užsakovai patenkinti ir O.Šiurkaus, ir A.Sakalausko darbais.
„Maldos namų statybos kurį laiką buvo sustojusios, tačiau parapijiečiai nenuleido rankų – ryžosi imti banko paskolą. Atidaryti cerkvę padėjo Dievas ir geradariai. Ne viskas dar baigta, bet bokšte varpai jau gaudžia. Ši diena mums – didelė šventė“, – kalbėjo klaipėdietis verslininkas, buvęs jūrininkas Aleksandras Popovas.