Seime surengta spaudos konferencija „Rygos Rytų partnerystės viršūnių susitarimas. Kas toliau?“, skirta rezultatams aptarti.
Nustebino laukusius žlugimo
Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininko Gediminas Kirkilas kalbėjo: „Nors Rytų partnerystės priešininkai tikėjosi, kad ji žlugs, tai ji tikrai nežlugo. Tai nebuvo toks ambicingas samitas, kaip, kad buvo Vilniuje ir valstybių lyderiai jame dalyvavo. Žinoma, šalys – Ukraina, Moldova, Gruzija tikėjosi aiškesnių aspiracijų dėl narystės Europos Sąjungoje“.
Anot G.Kirkilo, nors ES šiuo metu nėra nusiteikusi taip plėstis, bet akivaizdu, kad partnerytės bus siekiama ir toliau. „Juk ir mūsų atveju nebuvo viskas lengva ir sprendimas priimtas gana netikėtai.“
„Diplomatija laimėjo, Ukrainos visuomenėje ir spaudoje jaučiamas nusivylimas dėl bevizio režimo, bet šaliai buvo pažadėta finansinė parama“, – sakė G.Kirkilas ir pridūrė, kad sprendimai, priimti susitikimo metu buvo optimalūs ir Ukrainos ateičiai labai svarbios reformos.
Moldova buvo pasirengusi prasčiau
Apie Rygos Rytų partnerystės susitikimą Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka kalbėjo: „Rezultatas vertintina steigiamai, lygis ir ir rezultatai prilygsta 2013-ųjų metų Vilniaus viršūnių susitikimui. Susitikimo deklaracijoje yra 30 straipsnių. Deklaracija atspindi daug Rytų partnerystės šalių santykių ir esamų problemų.“
Pasak B.Juodkos, Lietuva aiškiai išsakė savo poziciją dėl vizų liberelizavimo proceso Ukrainai ir Gruzijai. „Juk 2013-aisiais Moldova buvo dar prasčiau pasirengusi vizų liberalizavimui nei dabar, tarkime, Gruzija“, – kalbėjo B.Juodka ir pridūrė, kad Lietuvos lūkesčiai dėl šių šalių partnerių buvo didesni, nei iš tiesų atsispindi deklaracijoje.
