Posėdžio metu buvo keliami klausimai susiję su skrydžių sauga. Ar tokio tipo vienmatoriams orlaiviams išduodant leidimus buvo viskas apsvarstyta? Ar pakankamas reglamentavimas, kad tokio tipo orlaiviai turėtų specialią įrangą, kuri padėtų gelbėtojams?
Tyrimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti praėjusią savaitę pavedė Seimas, suteikęs laikinosios komisijos įgaliojimus. Darbą komisija turi baigti iki birželio 30 dienos.
Surado tik neesminių trūkumų
Į Baltiją nukritęs lietuvių lėktuvas „An-2“ prieš skrydį buvo patikrintas, nustatyta tik saugumui įtakos neturėjusių neesminių trūkumų, sako Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
Posėdyje trečiadienį A.Šumskas sakė, kad Civilinės aviacijos administracijos specialistas lėktuvą patikrino gegužės 5 dieną, o gegužės 12 dieną išduotas specialus vienkartinis leidimas skrydžiui per Baltijos jūrą.
„Lėktuve buvo užfiksuoti kai kurie bendrieji neatitikimai, bet neturintys įtakos keleivių saugai – diržus salone reikėjo pakeisti, užrašus padaryti. Kadangi buvo kai kurie neatitikimai, neesminiai, tačiau juos reikia pašalinti – pakeisti diržus, padaryti užrašus, tuo atveju, kai lėktuvas ne visiškai atitinka reikalavimus, tačiau tinkamas skristi, išduodamas vienkartinis leidimas skristi“, – sakė A.Šumskus.
Turėjo švyturius?
Posėdžio metu buvo kalbama, kad Alvydas Selmistraitis turėjo papildomą gelbėjimosi priemonę – švyturį, nes šios įrangos pas jį namuose nerasta.
„Negaliu nei patvirtinti to, nei paneigti. Galiu pasakyti, kaip buvau informuotas „Klaipėdos avialinijų“ vadovybės, kad A.Selmistraitis turėjo individualius avarinės vietos nustatymo švyturius ir jis juos pasiėmė į skrydį“, – teigė A.Šumskas.
Pasak atstovo, kai jis aktyvuojamas, siunčiamas signalas į palydovus, kurie siunčia signalą atgal į Norvegijoje esantį centrą, kuriame matosi, iš kurios vietos siunčiamas signalas ir informuojama apie tai atitinkamos kitų šalių institucijos. Jei rodytų, kad pagalbos prašosi objektas Lietuvoje, būtų greičiausiai informuojamas Lietuvos koordinacinis gelbėjimo centras.
Praktika parodė, kad jis ne visada suveikia uždaroje aplinkoje, lėktuvo viduje dėl specifikos. Signalas gali būti blokuojamas, todėl neatmestinas variantas, kad galėjo taip ir būti.
Svarstoma, kad ateityje tokie avarinės vietos nustatymo švyturiai bus privalomi lėktuvui skrendant virš atvirų vandenų.
Pasiūlė paskui prikabinti sraigtasparnį ir greitąsias
„Oro navigacija“ generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus paklausus kiek kainuotų tokio tipo orlaiviui skristi valdoma oro erdve, direktorius atsakė, kad tai būtų nuo 10 iki 40 eurų. Kaina labai retai lemia skrydį. Pasak jo, pilotas pats apsisprendžia, kur skristi ir kaip jiems geriau, nes valdomoje oro erdvėje virš 3 km. jau kiti vėjai, o jo greitis nedidelis.
„Galbūt Seimo nariai ir užpyko, kai pasakiau, kad galima paskui orlaivį vos jam pakilus prikabinti gelbėjimo sraigtasparnį ir greitąsias iš paskos. Šitoje vietoje aš nejuokauju. Viskas yra galima“. Pas mus per parą skraido tūkstantis lėktuvų ir kiekvienas turi savo šansą nukristi“, – teigė A.Raščius.
Pasiteiravus, kodėl buvo nesureaguota į pirmąjį kartą, kai „Oro navigacija“ kreipėsi į lėktuvą ir jie neatsakė, A.Raščius teigė, kad tai lėmė patyrę pilotai, nevaldoma oro erdvė, kur jie gali išeiti į ryšį ir neišeiti. Gal jie nusileido taip žemai, kad nesigirdi. Gal jie paprasčiausiai nenorėjo. Tokių atvejų būna – tai normalu, todėl ir kyla tokios diskusijos.
„Tokių atvejų, kai jie neišeina ir juos kvieti, tai būna po du ar tris. Kartais su policija ieškome, kodėl jie nepraneša. Visos taisyklės, kurios yra aviacijoje yra pateptos krauju. Viskas surašyta, kad skrydžiai būtų valdomi ir žmonės būtų išgelbėti“, – sakė A.Raščius.
Akys nukrypo į civilinės aviacijos administraciją
Komiteto narė Rasa Juknevičienė stebėjosi, kad tokio tipo vienmotoris orlaivis, skrido žemame aukštyje ir nevaldomoje erdvėje be automatiškai veikiančio ir navigacijoje registruoto avarinio švyturio. Pasak jos, Civilinės aviacijos administracija turėtų ir jau turėjo rimtai susimąstyti, ar galima jiems taikyti bendras taisykles, kurias taiko moderniems orlaiviams, kurie turi daugelį tokių dalykų.
„Paprastai tokio tipo bendrovės taupo nepirkdamos oro navigacijos paslaugų, tam, kad orlaivius nuo žemės vestų nuo pirmos iki paskutinės minutės. Tai pasirodė labai svarbi aplinkybė, kuri turėtų būti sprendžiama.
Mano akys krypsta į Civilinės aviacijos administracinę veiklą. Ar jie iš tikrųjų pakankamai įvertina tokio pobūdžio orlaivių skrydžių saugą, ar nereikia papildomų reglamentavimų, o mano įsitikinimu reikia, nes vėliau gelbėjimo kaštai būna daug didesni, nei tie, kuriuos galėtų bendrovės investuoti į savo orlaivių saugumą“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Išsigelbėjimo galimybės tik minimalios
Į Baltiją nukritusio lietuvių lėktuvo An-2 pilotų galimybės išsigelbėti buvo minimalios, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys.
„Teorines turėjo, o praktines – minimalias“, – apie pilotų išsigelbėjimo galimybes žurnalistams sakė B.Merkys, trečiadienį savo paaiškinimus pateikęs tyrimą dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pasak eksperto, išsigelbėjimas šiuo konkrečiu atveju sudėtingas dėl lėktuvo An-2 konstrukcijos.
„Dėl paties orlaivio ypatybių – važiuoklė neįtraukiama, visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versis, o tuomet tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, išėjimas yra komplikuotas, tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia, kad greičiausiai galima išeiti atidarius viršutinę kabinos dalį, bet tada neturi plausto.
Evakuojantis per duris techniškai problematiška, kaip išsitraukti plaustą. Jei ore būtų, vienintelė išsigelbėjimo galimybė - parašiutas, o tokiems lėktuvam parašiutai neprivalomi“, - kalbėjo B.Merkys.
Jis taip pat pabrėžė, kad lėktuvas buvo labai profesionaliai nutupdytas ir mažai pažeistas. „Lėktuvas nutupdytas labai kvalifikuotai, jo techniniai pažeidimai minimalūs, įvertinus tai, kad jis turi neįtraukiamą važiuoklę, kad jūra nėra lygus paviršius, taip nutupdyti ne kiekvienas pilotas galėtų“, – sakė B.Merkys.
Susėdo pirmajam posėdžiui
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad parlamentarai išsakė ir siūlymus dėl oro erdvės reglamentavimo pataisų, bet smulkiau jų nedetalizavo.
„Klausimų daug – kodėl tokie patyrę pilotai nepranešė apie incidentą, aiškinamės, kokias priemones turėjo, aiškinomės, ar turėjo gelbėjimo švyturį, atrodo, neturėjo, kodėl jis neprivalomas, ar nereikėtų pataisyti norminius aktus, kad švyturio laikymas lėktuve yra privalomas“, – sakė A.Paulauskas.
Kitą posėdį tyrimą atliekantis NSGK planuoja penktadienį. Komiteto pirmininkas pažymi, kad laikinoji tyrimo komisija dirbs labai intensyviai, į posėdžius žadama rinktis tris kartus per savaitę, kol bus parengtos tyrimo išvados.
Antradienį taip pat buvo paviešinta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas nuskendęs An-2 lėktuvas. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas buvo rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų buvo nustatyta, kad orlaivyje guli bent vieno piloto kūnas.
