Nepasitenkinimas kilo dėl vidurinių mokyklų reorganizacijos į gimnazijas, progimnazijas ir pagrindines mokyklas, kurių terminas baigiasi rugsėjo 1 dieną.
Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma gali lemti daugybės mokyklų likvidavimą ar reorganizaciją. Ypač grėsmingi pokyčiai laukia net keturiolikos mokyklų, kuriose dėstoma tautinių bendruomenių kalbomis.
Lygina su Punsku
Seimo vicepirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Jaroslavas Narkevičius teigė, kad žmonių kantrybė jau pratrūko.
„Mes apie tai ne kartą signalizavome, kad taip elgtis su savo piliečiais nevalia. Mes savo bendruomenės nariams kalbėjome, kad mes vedame derybas, tariamės ir stengiamės geruoju įtikinti, kad vis dėlto valstybė nenukentės, kad bus likusios tos ilgosios gimnazijos. Taip kaip Punske yra su 60 mokinių gimnazija.
Nenorime, kad būtų bloginamos sąlygos ir teisinė bazė, kuri egzistavo iki įstojant į Europos Sąjungą. Taip, kaip ir buvo sutarta ir kaip yra Europos bei pasauliniuose standartuose“, – pasipiktinęs kalbėjo Seimo narys.
Vadina bendruomenės skaldymu
Paklausus apie tai, kad lenkų ir lietuvių mokyklos yra reorganizuojamos vadovaujantis tais pačiais įstatymais, J.Narkevičius atsakė, kad ES ir pasaulinėje praktikoje yra proteguojama teigiama taip vadinama diskriminacija. Negalima lygiai vertinti lietuvius gyvenančius Punske su ten gyvenančiais lenkais, todėl jiems yra išskirtinės teisės. Taip pat ir čia turi būti sudarytos sąlygos, kurios nediskriminuotų.
„Lietuvos bendruomenė yra skaldoma ir bereikalingai. Steigėjas, kaip ir Vilniaus miestų savivaldybė, rajonai Trakų, Šalčininkų viską padarė ir priėmė teisės aktus, pagal kuriuos mokyklos būtų akredituotos, savo valią pareiškė. O kad ministerija nenori, tai yra politinis požiūris. Norime pyktis, norime stumti į neviltį. Reiškia, kažkam naudinga tarnauti trečiai pusei, o ne Lietuvos piliečiui“, – kalbėjo mitinge politikas.
Paklausus, kad pats buvo atsakingas už švietimą praėjusią kadenciją, tačiau kodėl neinicijavo, atsakė, kad vien paskutiniu metu ir per šį pusmetį jis inicijavo tris pataisas, kurios buvo tris kartus nagrinėtos ir Seime buvo atmestos antrame skaityme. Buvau vienintelis komitete, kuris tai signalizavau.
Piktinasi dvigubais standartais
Lenkų tėvų atstovė Danuta Narbut teigė, kad organizuojamas protestas todėl, kad taikomi dvigubi standartai. Esą matuojama tokia prizme, kuri nesuteikia tautinių mažumų mokykloms teisės į normalią, tinkamą ir kokybišką ateitį. „Čia mūsų vaikų ir mūsų ateitis. Taip pat Vilniaus bei Lietuvos ateitis. Mes esame piliečiai mylintys savo Lietuvą ir aišku už tai kovosime“, – teigė atstovė.
Pasak pašnekovės, paprastas pavyzdys, Daukšos mokykla: „Mes visiškai pritariame, kad ji gavo leidimą būti akredituota ir specializuoto inžinerinio ugdymo krypties ilgoji gimnazija. Tokie patys kriterijai buvo keliami ir J. Lelevelio vidurinei mokyklai, kuri atitinka visus numatytus kriterijus.
Bet kažkodėl į šią mokyklą nebuvo atsižvelgta ir nebuvo leista. Juo labiau, kad paskutinį raštą dėl mokyklos pasirašė netgi ne ministras, o departamento atstovas, kuris pagal visas nuostatas neturėtų to sakyti“, – aiškino D.Narbut.
Savo klaidų neįžvelgia
Vis dėlto D.Narbut, dirbusi praėjusios kadencijos Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, nesutinka, kad galbūt kas nors nepadaryta buvo tuomet.
„Sprendimai iš savivaldybės išėjo. Buvo atsižvelgta į visas mokyklas kaip numato įstatymas, kad tinklo pertvarka yra diskutuojama su bendruomenėmis. Buvo išanalizuota ir tinkami bei atitinkami sprendimai iš savivaldybės išėjo. Aišku, nemažai laiko užtruko įrodymas Tarybos nariams, kad mums reikia tokios mokyklos. Mums pavyko įrodyti. Dokumentai buvo sėkmingai išsiųsti Švietimo ir mokslo ministerijai ir tai buvo padaryta gruodžio mėnesį ir iki šiol jokios reakcijos“, – dėstė D.Narbut.
Vyriausybės atstovas mato politizavimą
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus teigė, kad daugelis klausimų yra paprasčiausiai politizuojami, nes iš tikrųjų pertvarka palietė ne tik Vilniaus miesto, bet visas mokyklas Lietuvoje.
„Vidurinių mokyklų nuo rugsėjo 1 dienos neturėtų likti. Tam galima pritarti ir nepritarti, tačiau jau įvyko revoliucija ir liko tik paskutinės mokyklos, kurios nereorganizuotos. Sprendimus dėl reorganizacijos pirmiausia priima mokyklos bendruomenė kartu su savivaldybe. Savivaldybė turi teikti Švietimo ir mokslo ministerijai, jei nusprendžia, kad mokykla būtų dvylikametė ir turėtų turėti savitą ugdymo programą.
Tačiau netgi tai atvejais, kai ministerija patvirtinusi programą, pati savivaldybė yra nusprendusi nebekviesti moksleivių į 11 ar 12 klases dėl mažėjančių moksleivių skaičiaus“, – apie tvarką dėstė Vyriausybės atstovas.
Pasak R.vaitkaus, organizatoriai galvoja, kad visi sprendimai yra Vyriausybės rankose, tačiau taip nėra. Vyriausybė patvirtina tik tinklo kūrimo taisykles, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikį. Kad pagal turimas lėšas savivaldybės galėtų tvarkyti tinklą. Savivaldybėms niekas nedraudžia turėti ir mažesnes mokyklas, bet nereiškia, kad ji iš savo biudžeto turėtų jas duototi.
