Žinoma, kad indeksuoti, moksliškai tariant „nustatyti naują socialinio draudimo pensijų dydį, taikant įstatymo nustatytą indeksą, siekiant palaikyti pensijų perkamąją galią“, o jei paprastesniais žodžiais – didinti pensijas Lietuvos žmonėms būtų visai neblogas dalykas.
Klausimas tik toks: ar tas didinimas būtų iš skolintų pinigų, toliau lendant į jau tikrai kosminę „Sodros“ skolą, ar kokiu nors kitokiu būdu.
O juk principas turėtų būti visai paprastas: „Sodros“ išmokų lygis turėtų būti panašus į įmokų „Sodrai“ lygį, o šis netgi šiek tiek didesnis, kadangi „Sodros“ biudžete reikia turėti ir tam tikrą rezervą „juodai dienai“. Deja, tai tik geri norai, gyvenimas savaip sutvarkė, o iš esmės „nutvarkė“ „Sodros“ finansus ir dabar mažiausiai dešimt, o gal ir penkiasdešimt metų mokėsime dešimtmilijardines „Sodros“ skolas, kitais žodžiais, srėbsime „gudragalvių“ valstybės vyrų ir moterų pridarytas eibes.
Grįžtant prie G.Nausėdos džiaugsmo pastebėsiu, kad pensijų indeksavimo mechanizmas yra ir dabar. Dabartinio pensijų įstatymo 16 straipsnis sako, kad Vyriausybė tvirtina metų draudžiamąsias pajamas – nuo jų priklauso pensijų dydis, ne rečiau kaip kiekvienais metus, atsižvelgdama į „Sodros“ biudžeto pajamas ir išlaidas. Ko dar reikia?
Pasirodo, reikia. Aiškinama taip: valdžia yra tokia kvaila, kad suradusi „Sodros“ kasoje pinigų, ypač tai pasireiškė 2008 metais, ji puolė tuos pinigus semti maišais ir dalinti mylimiems rinkėjams pensininkams, ir be proto semdama, nuvarė „Sodrą“ į finansų kapus. Todėl dabar esą reikia sugalvoti kažkokią automatinę indeksaciją, kuri neleistų prie jos liestis politikams. Bet gal geriau tokiu atveju konstruokime ne indeksacijos supermašiną, o išmeskime kvailą valdžią? Bus pigiau.
Pasižiūrėkime atidžiau į naująjį socialinio draudimo pensijų įstatymą, visų naujovių pagrindą, gal čia rasime tvirtus siūlymus, kaip gelbėti tą pačią „Sodrą“? Apsiribokime vienu aspektu. Įstatymo sąvokų aiškinime rasime: „7. Kaupiamoji pensijų įmoka – privalomosios socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, pagal Pensijų kaupimo įstatymą kaupiama asmens pensijų sąskaitoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje“. Pensijų kaupimo įstatyme nustatoma to kaupimo tvarka, o Pensijų sistemos reformos įstatymas nustato socialinio draudimo dalies kaupimo, „užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje teisinį pagrindą“. Kaip matome, įstatymas gyventojams „užtikrina“ papildomas pajamas. Gražu.
O ką sako, taip sakant, vykdomoji institucija – pensijų fondai, nes jie, sekdami įstatymu, realiai turėtų užtikrinti tas pajamas. Paradoksas, bet jie jokių garantijų neduoda, be to įspėja, kad į pensijų fondą savo lėšomis mokamos įstatymo nustatyto dydžio papildomos įmokos „sumažins dalyvio grynąsias pajamas“, be to „už pensijų kaupimą imami administravimo mokesčiai“, o svarbiausia – „Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę“.
Dar viena nemaloni žinia: kaupimo dalyviams įstatymo nustatyta tvarka reikšmingai mažinama „Sodros“ pensija. Taigi, įstatymas užtikrina, kad dalyvaujant pensijų fonduose, „Sodros“ pensija tikrai sumažės, o kad pensijų fondai kiek nors uždirbs – niekas negarantuoja ir netgi įspėja, kad galite pradirbti.
Praėjęs daugiau nei dešimtmetis puikiausiai patvirtino minimus nuogąstavimus. Naujausias (2015 05 21) per 11 metų užfiksuotas pensijų fondų vidutinės išmokos rodiklis – 1967 eurai. Padalinę šį skaičių iš 20 būsimos pensijos metų, gausime hipotetinį mėnesinį 8 eurų priedą. Tačiau „Sodros“ pensija juk bus sumažinta daugiau!
To negana. Kad žmogus visą gyvenimą gautų reguliarią papildomą pensiją-anuitetą (paveldėjamą – tik apibrėžtą laikotarpį, pvz., 5 ar 10 metų), vyras turi sukaupti ne mažiau 10245 eurų, moteris – net 10898 eurus. Kaip matome, nuo dabartinės 1967 eurų išmokos iki anuiteto dar kosmosas kelio, gal keturi ar penki dešimtmečiai. Ar sulauks Lietuvos žmonės tų anuitetų?
Deja, pensijų kaupimas daro įtaką ir dabartinių pensininkų gyvenimui, nes pensijų fondų finansavimas pastaraisiais metais buvo permestas „Sodrai“, faktiškai iš nieko bendro su fondais neturinčių pensininkų pinigų, vadinkime tiesiai – juos tiesiog apiplėšinėjant. O juk valstybė, sumaniusi Lietuvą nutempti į fondų galeras, buvo numačiusi tuos fondus pati finansuoti, t.y. kompensuoti „Sodrai“ visas pervedimų fondams išlaidas. Tai užfiksuota Pensijų reformos įstatyme.
Tiesa, Socialinio draudimo fondo biudžeto įstatyme 2007 metais tarp Fondo išlaidų „atskiroms socialinio draudimo rūšims“ atsirado „lėšos, pervedamos į pensijų fondus“. Bet čia yra įstatymų kolizija: Socialinio draudimo įstatyme tarp socialinio draudimo rūšių nėra „lėšų, pervedamų į pensijų fondus“.
Tokiu būdu galimo pensijų padidinimo pinigai nukeliauja į tolimos ateities pensijų taupyklę – pensijų fondus, tačiau tos taupyklės šeimininkai, kaip matėme, negarantuoja, kad ten tie pinigai ne tik, kad padidės, bet net ar nors išliks nesumažėję. Be to, pasaulinių krizių ciklo kreivė rodo, kad jau greitai sulauksime ir naujos krizės. Beje, per pastarąją „sudegė“ ar ne pusė Lenkijos pensijų fondų pinigų, dabar tie fondai faktiškai uždaryti. Pervedimais pensijų fondams padidinus „Sodros“ išlaidas pernai ir šiemet po pusę milijardo litų, turėjo įsijungti Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostata, kad „asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos“.
Taip pat čia patikslinta, kad „asignavimai iš valstybės biudžeto... gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus“. Deja, į šias nuostatas nebuvo atsižvelgta.
Daugelio šalių valstybinio socialinio draudimo įstatymuose greta darbuotojų ir darbdavių įsipareigojimų mokėti tam tikro dydžio įmokas yra ir valstybės įsipareigojimas, išreikštas dviem žodžiais: „No deficit“. Šiais „negalimo deficito“ žodžiais valstybė garantuoja socialinės apsaugos sistemos stabilumą. Deja, Lietuvos valstybė spjovė į europietišką praktiką ir nuvarė „Sodrą“ į Europoje nesutinkamą socialinio draudimo finansų bedugnę.
Auksinė proga – taip reikėtų vadinti naujo socialinio modelio startą. Laikas atsisakyti nepamatuotų iliuzijų, kad pensijų fondai išgelbės Lietuvą. Garantija, kad taip tikrai tikrai atsitiks, bet tik po 50 metų, neturėtų patikinti blaiviai mąstančių žmonių.
Šias mintis parašiau, atsiliepdamas į Vyriausybės pasiūlymą pratęsti pastabų socialiniam modeliui teikimą iki birželio 8 dienos.
