Po interpeliacija pasirašė 33 Seimo nariai, pranešė Liberalų sąjūdžio frakcija.
Pats J.Olekas BNS antradienio rytą sakė interpeliacijos teksto dar nematęs ir negalintis jo komentuoti.
Interpeliacijos iniciatoriai teigia, kad ministras netinkamai reagavo į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ nelaimę: dingus lėktuvui „nenutraukė savaitgalio poilsio, negrįžo į darbą“, taip pat „nepanaudojo viso turimo sistemos potencialo siekiant tinkamai organizuoti tokiais atvejais itin svarbius ryšius su visuomene, neužmezgė ryšių su šoko ištiktais artimaisiais“.
Interpeliacijoje sakoma, kad pirmosiomis valandomis ir dienomis po to, kai buvo sužinota apie nelaimę, silpniausia grandimi tapo asmeniškai atsakingų Vyriausybės narių „neveiklumas, abejingumas ir nusišalinimas“.
J.Olekui interpeliacijoje pateikiami devyni klausimai. Ministro klausiama, kodėl jis neįsitraukė į „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą, teiraujamasi, ar jis priims atsakomybę už tai, kad „atsirado dar daugiau nepasitikėjimo valstybe ir sustiprėjo įsitikinimas, kad žmogus ir jo gyvybė valstybei nėra svarbu“.
„Ar prisiimate atsakomybę už tai, kad dėl Jūsų nusišalinimo ir neveiklumo gelbėjimo operacijos metu Lietuvos visuomenei susidarė vaizdas, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema krizių įveikimo momentu yra prastai valdoma, o tai mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą visa krašto apsaugos sistema bei Lietuvos nedraugams leidžia tikėtis, kad ginkluoto konflikto sukeltos krizės atveju Lietuvos krašto apsaugos sistema bus valdoma taip pat prastai?“, – klausiama interpeliacijoje.
Opozicija joje pažymi, kad visuomenė tris dienas po nelaimės jūroje „krašto apsaugos ministro nematė apskritai, o tuo labiau nejautė lyderystės“.
Be kita ko, prašoma ministro atsakomybės dėl kariuomenei priklausančių padalinių teritorijose vykusių „bendruomeninių ar partinių draugų švenčių“.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
Pagal Seimo statutą, Vyriausybės narys, gavęs interpeliaciją, per dvi savaites turi pateikti raštišką atsakymą, kuris svarstomas Seimo posėdyje. Kitą dieną pateikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriame turi būti pareikštas parlamento pritarimas arba nepritarimas atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Baigtis priklausys nuo koalicijos vienybės
nterpeliacijos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui baigtis priklausys nuo to, ar vieningi bus socialdemokratų koalicijos partneriai, teigia BNS kalbinti politologai.
„Kiek tikėtina, kad tokia interpeliacija gali sukelti rimtų pasekmių ministrui ir valdantiesiems, pirmiausia priklausys nuo valdančiosios koalicijos vieningumo, ar koalicijos partneriai, tai yra, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“, palaikys socialdemokratus šiuo klausimu, ar nuspręs, kad šią progą irgi gali naudoti savo tikslais, aiškinantis santykius su koalicijos partneriais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Jo teigimu, šia interpeliacija opozicija mėgina išnaudoti visuomenėje gana plataus atgarsio susilaukusį įvykį, atlikti savo kaip opozicijos priedermę, ir tuo pačiu išnaudoti galimybę būti matomais žiniasklaidoje.
„Tai gana įprasta praktika ir būtų keisčiau, jeigu tokia proga opozicija nepasinaudotų“, – sakė R.Vilpišauskas.
TSPMI docento Alvido Lukošaičio vertinimu, jeigu koalicijos partnerių santykiuose neįvyks netikėtų pasikeitimų, interpeliacijos baigtis yra „visiškai aiški – interpeliacija tikrai pasibaigs niekuo“.
Jo teigimu, šios interpeliacijos svarstymas suteiks progą J.Olekui išsakyti savo poziciją ir išsklaidyti abejones.
„Ji turėtų sudėlioti tam tikrus atsakymus, kaip čia kas mūsų valstybėje turėtų elgtis tokiose situacijose ir kieno čia yra atsakomybė didžiausia ir pirmučiausia. Šis ministras taps savotišku situacijos įkaitu, nes taip jau išėjo, kad ietys nukrypo į jo pusę, o ar būtent jis, ar būtent jo ministerija, jo sistema pirmiausia turėjo suveikti, jeigu taip – ar tinkamai suveikė, tai ir susidėlios šios interpeliacijos svarstymo metu“, – kalbėjo politologas.
