Po interpeliacija pasirašė 33 Seimo nariai, pranešė Liberalų
sąjūdžio frakcija.
Pats J.Olekas BNS antradienio rytą sakė interpeliacijos teksto
dar nematęs ir negalintis jo komentuoti.
Interpeliacijos iniciatoriai teigia, kad ministras netinkamai
reagavo į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ nelaimę:
dingus lėktuvui „nenutraukė savaitgalio poilsio, negrįžo į
darbą“, taip pat „nepanaudojo viso turimo sistemos potencialo
siekiant tinkamai organizuoti tokiais atvejais itin svarbius ryšius
su visuomene, neužmezgė ryšių su šoko ištiktais artimaisiais“.
Interpeliacijoje sakoma, kad pirmosiomis valandomis ir dienomis po
to, kai buvo sužinota apie nelaimę, silpniausia grandimi tapo
asmeniškai atsakingų Vyriausybės narių „neveiklumas, abejingumas
ir nusišalinimas“.
J.Olekui interpeliacijoje pateikiami devyni klausimai. Ministro
klausiama, kodėl jis neįsitraukė į „An-2“ paieškos ir
gelbėjimo operacijos koordinavimą, teiraujamasi, ar jis priims
atsakomybę už tai, kad „atsirado dar daugiau nepasitikėjimo
valstybe ir sustiprėjo įsitikinimas, kad žmogus ir jo gyvybė
valstybei nėra svarbu“.
„Ar prisiimate atsakomybę už tai, kad dėl Jūsų
nusišalinimo ir neveiklumo gelbėjimo operacijos metu Lietuvos
visuomenei susidarė vaizdas, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema
krizių įveikimo momentu yra prastai valdoma, o tai mažina Lietuvos
žmonių pasitikėjimą visa krašto apsaugos sistema bei Lietuvos
nedraugams leidžia tikėtis, kad ginkluoto konflikto sukeltos krizės
atveju Lietuvos krašto apsaugos sistema bus valdoma taip pat
prastai?“, – klausiama interpeliacijoje.
Opozicija joje pažymi, kad visuomenė tris dienas po nelaimės
jūroje „krašto apsaugos ministro nematė apskritai, o tuo labiau
nejautė lyderystės“.
Be kita ko, prašoma ministro atsakomybės dėl kariuomenei
priklausančių padalinių teritorijose vykusių „bendruomeninių ar
partinių draugų švenčių“.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su
patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės
16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros
dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno
piloto kūnas.
Pagal Seimo statutą, Vyriausybės narys, gavęs interpeliaciją,
per dvi savaites turi pateikti raštišką atsakymą, kuris svarstomas
Seimo posėdyje. Kitą dieną pateikiamas Seimo nutarimo projektas,
kuriame turi būti pareikštas parlamento pritarimas arba nepritarimas
atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro
atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo
nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu
balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras,
kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Baigtis priklausys nuo koalicijos vienybės
nterpeliacijos krašto apsaugos
ministrui Juozui Olekui baigtis priklausys nuo to, ar vieningi bus
socialdemokratų koalicijos partneriai, teigia BNS kalbinti
politologai.
„Kiek tikėtina, kad tokia interpeliacija gali sukelti rimtų
pasekmių ministrui ir valdantiesiems, pirmiausia priklausys nuo
valdančiosios koalicijos vieningumo, ar koalicijos partneriai, tai
yra, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“, palaikys
socialdemokratus šiuo klausimu, ar nuspręs, kad šią progą irgi
gali naudoti savo tikslais, aiškinantis santykius su koalicijos
partneriais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof.
Ramūnas Vilpišauskas.
Jo teigimu, šia interpeliacija opozicija mėgina išnaudoti
visuomenėje gana plataus atgarsio susilaukusį įvykį, atlikti savo
kaip opozicijos priedermę, ir tuo pačiu išnaudoti galimybę būti
matomais žiniasklaidoje.
„Tai gana įprasta praktika ir būtų keisčiau, jeigu tokia
proga opozicija nepasinaudotų“, – sakė R.Vilpišauskas.
TSPMI docento Alvido Lukošaičio vertinimu, jeigu koalicijos
partnerių santykiuose neįvyks netikėtų pasikeitimų,
interpeliacijos baigtis yra „visiškai aiški – interpeliacija
tikrai pasibaigs niekuo“.
Jo teigimu, šios interpeliacijos svarstymas suteiks progą
J.Olekui išsakyti savo poziciją ir išsklaidyti abejones.
„Ji turėtų sudėlioti tam tikrus atsakymus, kaip čia kas
mūsų valstybėje turėtų elgtis tokiose situacijose ir kieno čia
yra atsakomybė didžiausia ir pirmučiausia. Šis ministras taps
savotišku situacijos įkaitu, nes taip jau išėjo, kad ietys nukrypo
į jo pusę, o ar būtent jis, ar būtent jo ministerija, jo sistema
pirmiausia turėjo suveikti, jeigu taip – ar tinkamai suveikė, tai
ir susidėlios šios interpeliacijos svarstymo metu“, – kalbėjo
politologas.
