Baltijos šalyse ir Lenkijoje vienu metu kasmet organizuojamos pratybos „Saber Strike“, kurių šeimininkė yra JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė, šiemet išsiskiria itin gausiu aviacijos naudojimu. Vien pratybose naudojamų lėktuvų skaičiumi amerikiečiai nepasikuklino – tuo pat metu vykstančioms pratyboms „Baltops 2015“ ir „Kardo kirtis 2015“ yra skirti du transportiniai orlaiviai C-130J, trys strateginiai bombonešiai B-52, keturi kuro papildymo ore orlaiviai KC-135, aštuoni atakos lėktuvai A-10 ir net 14 naikintuvų F-16 „Fighting Falcon“.
Aviacija per šias pratybas daugiausiai naudojama Estijos poligonuose, taip pat Latvijoje. Penktadienį į Pabradę atskridę sraigtasparniai irgi bazuojasi Estijoje.
Pagal pratybų scenarijų, vokiečių parašiutininkai gavo užduotį užimti objektą, esantį miškų apsuptyje. Virš operacijų rajono visų pirma pasirodė du kovos sraigtasparniai AH-64 „Apache“, žvalgę padėtį. Netrukus iš už miško išnirę didžiulį dulkių debesį sukėlė trys sraigtasparniai UH-60 „Black Hawk“, atgabenę karius.
Parašiutininkų išsilaipinimą AH-64 „Apache“ pridengė iš oro. Kai vokiečių kariai mišku prisiartino prie šturmui numatyto objekto, atakos sraigtasparnis „Apache“ atliko tai, kam jis ir yra sukurtas – apšaudė priešą.
Po operacijos „Apache“ pridengė parašiutininkų atsitraukimą ir išvykimą atgal į bazę.
Iki šiol Lietuvoje vykstančiose pratybose AH-64 „Apache“ dar nėra dalyvavę. Tuo tarpu karius gabenantis „Black Hawk“ mūsų šalyje jau seniai nėra didelė naujiena.
Pernai rudenį buvo planuojama, kad AH-64 „Apache“ dalyvaus pratybose „Medžiotojas“, bet tąkart virš Lietuvos poligonų šie sraigtasparniai taip ir nepasirodė. Šios kovos mašinos tik buvo nutūpusios Kaune, pakeliui į pratybas Latvijoje. Grįždami į savo nuolatinės dislokacijos vietą, jie Kaune vėl pildėsi degalų.
Kovo pabaigoje virš Vilniaus netikėtai išnirę trys „Apache“ tapo dideliu netikėtumu visiems bent kiek besidomintiems šiomis kovos mašinomis. Beveik miesto centre sraigtasparnių pilotai visai nedideliame aukštyje ne tik suko ratus, bet ir vaizdžiai demonstravo šios kovos mašinos galimybes. Taip JAV pilotai pažymėjo rotaciją baigusių JAV sausumos pajėgų 3-iojo eskadrono karių kelionę po šalį, per kurią gyventojams buvo pristatoma turima technika. Tąkart per visą JAV karių kelionės Lietuvos teritorijoje maršrutą šarvuočių koloną lydėjo 12-osios JAV karinių oro pajėgų kovinės paramos brigados sraigtasparniai UH-60 „Black Hawk“ ir CH-47 „Chinook“.
Pagrindinis JAV armijos atakos sraigtasparnis
Kovinis orlaivis „Apache“ yra pagrindinis JAV armijos atakos sraigtasparnis, pakeitęs Vietnamo karo veteraną AH-1 „Cobra“. AH-64 pradėtas kurti beveik prieš keturis dešimtmečius. Pirmą kartą į orą „Apache“ pakilo 1975 m. rugsėjo 30 d. Tad galima sakyti, kad šis sraigtasparnis jau netrukus švęs 40-ąjį gimtadienį.
Pirmas pakilimas į orą – tai tik pradžia. Orlaivis dar beveik dešimtmetį buvo tobulinamas, kol galiausiai pasiektas dabartinis funkcionalumas. Serijinė „Apache“ gamyba pradėta 1983 m. Orlaivis gaminamas iki šiol.
Sraigtasparnį pirmiausia tobulino bendrovė „Hughes Helicopters“ (nuo 1975 m. iki 1984 m.), vėliau šį darbą dirbo „McDonnell Douglas“ (nuo 1984 m. iki 1997 m.), o nuo 1997 m. iki dabar orlaivis gaminamas bendrovėje „Boeing“.
JAV armijai pradėjus naudoti AH-64 „Apache“, netrukus jis papildė ir dar trylikos valstybių (Egipto, Graikijos, Indonezijos, Izraelio, Japonijos, Kuveito, Nyderlandų, Saudo Arabijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Taivano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinės Karalystės) karines oro pajėgas.
Iki šių dienų sukurtos mažiausiai septynios šio sraigtasparnio modifikacijos, įskaitant ir sraigtasparnius, skirtus laivynui.
Pagrindinė užduotis – kova su priešo šarvuotąja technika
Skrendantį AH-64 „Apache“ sunku sumaišyti su kokiu nors kitu sraigtasparniu. Jo forma smarkiai išsiskiria iš kitų šio tipo orlaivių.
Pagrindinė šio sraigtasparnio paskirtis yra kovoti prieš tankus ir kitą šarvuotąją techniką, pėstininkų parama iš oro, žvalgyba, sužeistųjų gabenimas. Orlaivis užduotis sėkmingai gali atlikti bet kuriuo paros metu, bet kokiomis oro sąlygomis.
Sraigtasparnio įgulą sudaro du žmonės – aukščiau sėdintis pilotas ir kiek žemiau esantis šaulys. Sraigtasparnio kabina šarvuota, orlaivis varomas dviem „Rolls Royce“ arba „General Elektric“ varikliais. AH-64 „Apache“ didžiausias greitis – 330 km/val., maksimalus skrydžio nuotolis – 370 km.
Orlaivis pritaikytas skristi ypač mažame aukštyje, todėl kai kurios jo dalys sustiprintos titano lydiniu, tad kovinėmis sąlygomis sraigtasparniui nebaisūs net lengvas prisilietimas prie medžių skrydžio metu.
Orlaivio važiuoklė sumontuota taip, kad galingi amortizatoriai sugertų avarinio nusileidimo smūgį į žemę sraigtasparniui leidžiantis 12,8 m/sek. Techninėse orlaivio specifikacijose numatyta, kad leisdamasi tokiu greičiu įgula lieka sveika.
Sraigtasparnis aprūpintas įspūdinga kovine įranga. Orlaivio priekyje sumontuota vaizdo kamera, lazerinė nuotolio iki taikinio matavimo įranga, termovizorius, specialusis radaras, įspėjantis apie raketas (veikimo nuotolis – iki 8 km), automatinė įranga taikiniams aptikti ir įvertinti ir pan.
Sraigtasparnio priekyje sumontuota jutiklinė stebėjimo įranga („Target Acquisition and Designation Sights“, „Pilot Night Vision System“ – TADS), įgulai labai palengvinanti stebėti aplinką.
Orlaivio ginkluotė – ne mažiau įspūdinga. „Apache“ gali gabenti keturias „oras–oras“ tipo raketas, 16 „Hellfire“ raketų, 76 raketas CRV7, sraigtasparnis turi 30 mm kalibro pabūklų, šaudančių 625 šūvius per minutę.
Sudavė pirmuosius smūgius iš oro
Pirmą kovinį krikštą AH-64 „Apache“ gavo 1989 m. amerikiečiams įsiveržus į Panamą. Operacijoje dalyvavo 11 sraigtasparnių, sėkmingai iššovusių kelias raketas.
1991 m. Persijos įlankos regione prasidėjus operacijai „Audra dykumoje“ būtent sraigtasparniai „Apache“ iššovė pirmuosius šūvius atakuodami Irako radiolokacines stotis, kėlusias grėsmę koalicijos aviacijai, turėjusiai suduoti oro smūgius sostinei Bagdadui. Taikiniai sėkmingai buvo sunaikinti.
Vėliau AH-64 „Apache“ užsirekomendavo kaip puiki kovos su tankais priemonė. JAV karių skaičiavimu, tąkart vien šie šarvuotieji sraigtasparniai sunaikino šimtus Irako tankų (įskaitant ir rusų gamybos T-72 – šios dienos pagrindinis Rusijos kovos tanko modelis), neskaičiuojant milžiniško kiekio kitos šarvuotosios technikos.
Per antrą įsiveržimą į Iraką 2003 m. AH-64 vėl buvo mūšių smaigalyje. Tuo metu debiutavo „Apache“ modifikacija AH-64D, išsiskirianti virš sraigto įtaisytu radaru. Mūšių metu buvo prarasti keli sraigtasparniai, o dešimtys jų buvo sunkiai apgadinti.
Vėliau Irake prasidėjus partizaniniam karui, atsirado naujų pranešimų, kad prarasta šių sraigtasparnių. Tiesa, kai bazės buvo apšaudytos minosvaidžiais, kai kurie sraigtasparniai buvo apgadinti stovintys ant žemės.
Šie sraigtasparniai naudoti ir Afganistane, Izraelis kovinėse operacijose juos pradėjo naudoti per karinę operaciją Libane 1991 m. Nuo tada šie sraigtasparniai nuolat naudojami atliekant kovinius veiksmus.
Tokiu sraigtasparniu Afganistane yra skraidęs ir Jungtinės Karalystės princas Harry – orlaivio šaulys, ir Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis.
Apie pratybas „Saber Strike“
„Saber Strike“ (liet. „Kardo kirtis“) – tai kasmetinės JAV Sausumos pajėgų Europoje (angl. U.S. Army in Europe, USAREUR) vadavietės Baltijos šalyse ir Lenkijoje organizuojamos tarptautinės pratybos. Šios serijos pratybos Baltijos šalyse šiemet vyks jau penktąjį kartą. Pratybos „Kardo kirtis“ kasmet auga ir apjungia vis daugiau NATO ir partnerių šalių karių. Šių metų pratybose dalyvauja rekordinis skaičius – daugiau nei 6 tūkst. karių iš dvylikos NATO ir partnerių šalių: Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Suomijos. Keli šimtai jų treniruojasi Estijoje, apie 2,5 tūkst. Latvijoje ir Lenkijoje bei apie 3 tūkst. Lietuvoje. Lietuvoje šiose pratybose treniruojasi apie 1,6 tūkst. lietuvių ir apie 1,5 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Danijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Vokietijos. Latvijoje pratybų „Saber Strike“ lauko taktikos dalis vyksta Adažių poligone. Jų metu bus vertinamas trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bataliono BALTBAT pasirengimas 2016 metais budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF). Lietuva į BALTBAT skiria Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono kuopą ir štabo elementą. Estijoje per pratybas „Saber Strike“ vyks oro pajėgų treniruotės, o Lenkijoje – pagrindinis dėmesys bus skiriamas kovinio šaudymo pratyboms. Pratybos „Saber Strike“ yra dalis platesnių pratybų „Allied Shield“ (liet. „Sąjungininkų skydas“), kurias NATO ir sąjungininkai organizuoja birželį Vidurio ir Rytų Europoje. Šiomis pratybomis siekiama sustiprinti regiono saugumą ir Aljanso atgrasymą atsakant į pakitusią situaciją po Rusijos agresijos Ukrainoje. Be „Saber Trike“, „Allied Shield“ iniciatyva taip pat apima pratybas „Noble Jump“ (kuriose pirmą kartą bus treniruojamos NATO Ypač greitojo reagavimo pajėgos, sukurtos NATO Velso viršūnių susitikimo sprendimu), pagrindines NATO jūrines pratybas BALTOPS, vyksiančias Lenkijoje, ir NATO Greitojo reagavimo pajėgų vadovavimo ir valdymo pratybas Rumunijoje. Iš viso birželio mėnesį įvairiose pratybose pagal „Allied Shield“ iniciatyvą dalyvaus apie 11 tūkst. karių iš 19 NATO valstybių ir 3 šalių NATO partnerių. „Allied Shiels“ serijos pratybos yra gynybinio pobūdžio, jose didžiausias dėmesys skiriamas parengties, tarpusavio sąveikos ir atsako tobulinimui.
