Įgudę dalgių valdytojai nesunkiai ant žemės vertė vieną žolės lanką po kito. Šeštadienį dalgiai nukonkuravo techniką.
Nugalėtojas dalgį imti ragina ir vaikus
Dalgį puikiai valdantis garbingo amžiaus Vladas laimėjo šienapjūtės varžytuves ir greičiausiai nupjovė pradalgę. Nugalėtojas teigė, kad nei kiek nepavargo, o priešingai – įgavo dar daugiau jėgų.
Vladas teigė, kad su dalgiu sukiojasi ir namie. Vyras nemėgsta žoliapjovių, nes jos gadina orą ir gamtą. Po jų gyvuliukai nevalgo žolės. Jie augina ožkas, kurios net nežiūri į tokiu būdu nupjautą žolę.
Vyras teigė, kad didelėje pievoje su žoliapjovėmis nebūtų net ko lenktyniauti, nes jos „springsta“ nuo žolės, o dalgiui tai nė motais.
Vladas nuo jaunystės rankose su dalgiu. Jis turi sodybą Medininkuose, kurios didelę dalį visada nušienauja dalgiu. Visada aplink sodą, bites su dalgiu. Šiame įrankyje glūdi protėvių palikimas ir stiprybė.
Apie tai vyriškis moko ir savo vaikus. „Jaunimas ima dalgį į rankas ir laužo“, – šypsodamasis apie jaunimą negabumą pasakojo Vladas.
Patarimai, kaip valdyti dalgį
Antros vietos laimėtojas Arūnas teigė, kad namie nesiskiria su žoliapjove ir dalgiu. Pjauna su visomis priemonėmis. Tačiau su dalgiu įdomiau, nes jauti, kiek pats dar gali pjauti. Su kitomis priemonėmis nepajausi savo sveikatos.
Pasak pašnekovo, jis nuo jaunystės nesiskiria su dalgiu. Tėvas anksčiau pagaląsdavo ir paruošdavo. Tada buvo lengva. Dabar jau sunkiau. Antras likęs pjovėjas šypteli, kad jei šį kartą būtų ruošęs tėvas, tai tikriausiai būtų visus nugalėjęs. Tačiau tėtis jau miręs.
Arūnas teigė, kad turi dvi mergaites, tai jų nemokina pjauti dalgiu, tačiau patirtį perduoda brolio vaikams.
„Didžiausia klaida daugumos, kad jie ima priekiu dalgės ir labai plačiai. Tada sunku išvesrti pradalgę ir reikia labai daug jėgos. Dalgė yra ne kertama, o daugiau sukama“, – patarimus net su rankos mostais davę Arūnas.
Varžytuvės – gamtos tvarkymo priemonė
Viena iš renginio iniciatorių Vida Petikonienė teigė, kad šios varžytuvės yra gamtotvarkos priemonė skatinanti šienavimą.
„Siekiama, kad būtų kuo daugiau šienaujama, kad žmonės nepamirštų lietuvių liaudies įrankio – dalgio. Šienapjūtė yra etnokultūrinė šventė, kuri tradiciškai Lietuvoje buvo pradedama per Antanines. Šiandien šios dvi šventės taip pat sujungtos“, – teigė renginio iniciatorė.
Pasak V.Petikonienės, Lietuvoje yra labai aktyvių žmonių spėriai valdančių dalgį, kurie visiškai nebijo stoti į kovą su žoliapjove.
Moteris ragina tokias šienapjūtės varžytuves organizuoti ir savo artimųjų bei draugų tarpe. Galima sugalvoti tokius žaidybinius momentus, kurie padės gerai praleisti laiką ir susitvarkyti aplinką.
