Pratybų uždarymo dieną Gaižiūnų poligone lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, taip pat dalyvavo pratybų Lietuvoje vadovai – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika ir JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras Markas McQueenas, kiti svečiai.
Svečiams Gaižiųjų poligone buvo surengta parodomoji jungtinė puolimo ir gynybos operacija, kurioje buvo naudojami JAV tankai „Abrams“, sąjungininkų šarvuoti transporteriai „Stryker“, „Boxer“, „Pandur“, ginkluotės platformos „Wiesel“ ir kt. Oro paramą operacijai teikė JAV strateginis bombonešis B-52 ir JAV kariuomenės artimosios oro atakos lėktuvai A10-C „Thunderbolt“ II.
Paskutinę pratybų „Saber Strike“ dieną Latvijoje, budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NRF) besiruošiantis trišalis Baltijos batalionas (BALTBAT) demonstravo pasirengimą vykdydamas gynybos operaciją. Pagal pratybų scenarijų BALTBAT sudarantys Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariai turėjo kartu apginti vietovę nuo puolančių priešiškų pajėgų, kurias imitavo kariai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Suomijos.
Pratybose Latvijoje kompetentingų vertintojų grupė stebėjo ir vertino BATLTBAT planavimo ir vadovavimo procedūras, suplanuotų ir netikėtų užduočių vykdymą, aprūpinimo, ryšio užtikrinimą ir kt. Vertinimo išvados bus pateiktos Baltijos šalių gynybos ministerijoms ir NATO vadovybei.
Pratybose Lietuvoje kartu su beveik 1,6 tūkst. lietuvių karių treniravosi apie 1,5 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Danijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Vokietijos.
Latvijoje pratybų „Saber Strike“ lauko taktikos dalis vyko Adažių poligone, kur iš viso dalyvavo apie 1500 karių iš septinių NATO ir partnerių šalių. Pratybų „Saber Strike“ Latvijoje metu buvo vertinamas trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bataliono BALTBAT pasirengimas 2016 metais budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF). Lietuva į BALTBAT skiria Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono kuopą ir štabo elementą. Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje pratybose dalyvaujantys kariai taip pat tobulino tarpusavio sąveiką ir veiksmų suderinamumą.
2016 metais NATO greitojo reagavimo pajėgose budėsiančiam Baltijos batalionui Lietuva skiria Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių kuopą ir štabo elementą, iš viso apie 190 karių. Latvija prie šio projekto taip pat prisideda kuopos dydžio vienetu, sukomplektuotu iš Latvijos kariuomenės Sausumos pajėgų Pėstininkų brigados 2-ojo bataliono. Estijos, kuri ir vadovauja šiam batalionui, indėlis yra didžiausias – dvi kuopos, štabo ir aprūpinimo vienetai. Iš viso Baltijos batalione tarnaus apie 750 karių.
Estijoje per pratybas „Saber Strike“ vyko oro pajėgų treniruotės, o Lenkijoje – pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kovinio šaudymo pratyboms.
