Visus susirinkusius svečius Ruklos PPC gyvenantys pabėgėliai vaišino savo šalių tradiciniais patiekalais. Nemažai žmonių apsivilko ir savo šalių tautiniais drabužiais.
Pasaulinė pabėgėlių diena kasmet minima 126 šalyse, ji skiriama žmonėms, kurie priverstinai turėjo palikti savo namus, prisiminti.
Pasaulinė pabėgėlių diena minima nuo 2001 metų. Lietuva pabėgėlius yra įsipareigojusi priimti nuo 1996 metų. Per šiuos veiklos metus Ruklos PPC gyveno apie 3000 užsieniečių.
Rukloje viešėjo Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai, Seimo nariai, Čečėnijos Respublikos atstovė Lietuvoje, vaiko teisių kontrolierė, Jonavos savivaldybės atstovai, kiti svečiai.
Pasak Ruklos PPC direktoriaus Roberto Mikulėno, šioje jau daug metų minimoje šventėje visi turi galimybę susipažinti su kitų šalių tradicijomis, papročiais, kultūra ir paragauti tradicinių valgių.
„Užsienietis Lietuvoje kam nors yra gretimo buto kaimynas arba bendradarbis, draugas, žmogus, kuris ne savo noru pasirinko gyvenimą svetimoje valstybėje. Manau, kad esame tolerantiški. Nors tolerancija ir nėra įgimtas dalykas, ją galima kantriai ugdyti“, – sakė R.Mikulėnas.
Pasak R.Mikulėno, Pasaulinė pabėgėlių diena skirta pirmiausia pabūti visiems kartu: mums – susipažinti su šalyje gyvenančiais svetimtaučiais, taip pat prisiminti, kad Lietuva šiems žmonėms tapo tarsi antraisiais namais.
„Čia jie rado ne tik šilto maisto ir pastogę, bet ir mūsų paramą bei naujų draugų“, – sakė R.Mikulėnas.
Apie problemas, su kuriomis susiduria Lietuva priimdama pabėgėlius, bei apie šaliai tenkančius iššūkius kalbėjo renginio svečiai.
„Pasaulinės pabėgėlių dienos proga atkreipiame dėmesį į dėl konfliktų sparčiai didėjančius pabėgėlių skaičius. Asmenų, palikusių savo namus skaičius artėja 60 mln. Nors šių asmenų Lietuvoje skaičius palyginus su kitomis šalimis yra labai mažas, šis precedento neturintis masinis asmenų pasitraukimas reikalauja ir Lietuvos neeilinio humanitarinio atsako, kaip toleruoti ir apsaugoti žmones, paliekančius konflikto zonas ir bėgančius nuo persekiojimo '',- sakė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
Šventės metu vyko ir protų mūšis – pabėgėliai varžėsi su lietuvių komanda. Jiems teko atsakinėti į klausimus, kokios yra pagrindinės lietuviško plokštainio sudedamosios dalys, kada švenčiamas Novruzas ir kokia tai šventė, kurioje šalyje vystantis karas pasaulyje pastaruoju laikotarpiu nulėmė didžiausią pabėgėlių srautą. Susirinkusieji į šventę taip pat galėjo pabendrauti ir su pačiais pabėgėliais. Nemažai jų gerai kalba lietuviškai, o jų gyvenimo istorijas taip pat buvo galima paskaityti specialiai įrengtuose stenduose.
„Iš kai kurių pabėgėlių istorijų galima parašyti knygas. Jie savo akimis regėjo tai, ką mes matome per televizijos žinių reportažus arba skaitome spaudoje. Tuo tarpu mes galime su jais pasikalbėti ir išgirsti bent tų istorijų fragmentus. Jų gyvenimai – tokie margi, juose – tiek netekčių ir atradimų, tik mes apie tai tikrai retai susimąstome“, – sakė renginyje dalyvavusi jonavietė Viktorija. Viena iš įdomiausių šventės akimirkų, kasmet sulaukianti didelio visuomenės dėmesio – kitų šalių patiekalų degustacija. Pasak renginyje dalyvavusios Ruklos PPC socialinės integracijos skyriaus vedėjos Neringos Gaučienės, renginio metu pristatoma tų šalių virtuvių, iš kurių gyventojų centre – daugiausia.
Šiandien tai – Afganistanas, Ukraina, Čečėnija. „Patys pabėgėliai noriai dalyvauja šventėje. Per naktį jie gamina savo šalių tradicinius patiekalus, kad kitą dieną galėtų pavaišinti renginio svečius“, – sakė N.Gaučienė.
Vėliau susirinkusiems koncertavo „Jonavos pavasario“ choras, Arvydas Vilčinskas, šoko sportinių šokių klubo „Bonus“ šokėjai, grojo gitaristas Aleksandras Dunis.
Renginys buvo finansuojamas iš Europos Pabėgėlių Fondo 2013 metų programos Lietuvoje – projektas „Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis“. Projekto vykdytojas – Pabėgėlių priėmimo centras.
