Šiuos duomenis Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje ketvirtadienį paskelbė teisėjas Aloyzas Kruopys, jis perskaitė iš medikų gautus dokumentus.
Kalėti iki gyvos galvos nuteistas K.Michailovas ta proga dar kartą paprašė teismo paleisti jį iš suėmimo, nelaukiant apeliacinio proceso pabaigos.
„Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šios negatyvios pasekmės iš dalies atsirado ir dėl tos priežasties, kad, nepaisant daugkartinių mano kreipimųsi, prašymų bei tarpininkavimų, per pastaruosius dvejus su viršum metų, aš nesulaukiau savalaikio profesionalaus medicininio ištyrimo ir negavau savalaikės medicinos pagalbos, apie ką ne vieną siekį Jus informavau“, – rašoma K.Michailovo pareiškime Apeliaciniam teismui.
Nutartį dėl K.Michailovo pareiškimo teismas skelbs penktadienį.
„Čia dabar vertinti – nemanau, kad galima šiuo momentu. Tos būklės duomenys nuolat pateikiami, teismas juos žino ir įvertins priimdamas nuosprendį. Mes nemanome, kad tai gali turėti lemiamos įtakos tiek paskirtai bausmei, tiek nuosprendžio panaikinimui“, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.
Ketvirtadienį savo kalbą teisme tęsė valstybės kaltintojai Generalinės prokuratūros prokurorai Saulius Verseckas ir Rolandas Stankevičius.
„Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo Konstantino Michailovo veiką iš nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra į nusikaltimą žmoniškumui – kaip nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras S.Verseckas.
Prokurorai savo kalbos dar nebaigė – likusią maždaug 20 puslapių apimties kalbą jie ketina baigti sakyti kitame teisme posėdyje, kuris vyks rugsėjo 8 dieną.
Ketvirtadienį savo kalboje prokurorai sakė, kad byloje surinkta įrodymų, jog kelių policijos pareigūnas Juozas Janonis 1991 metų liepos 31-ąją iš pradžių pistoleto šūviu buvo sužalotas automobilyje VAZ, kuriame jis patruliavo netoli muitinės posto vagonėlio. Prokurorai teigė, kad nustatyta, jog tuos šūvius iš pistoleto PM be garso slopintuvo paleido nuteistas omonininkas K.Michailovas.
„Iš ten jau sužeistas (Janonis – BNS) buvo atvestas į Medininkų muitinės posto vagonėlį, paguldytas ant grindų ir dar kartą iššauta į jo galvą“, – sakė prokuroras S.Verseckas.
Anot jo, šie kaltinimai remiasi liudytojų parodymais, tarp jų – asmens, kuris vežė Rygos OMON milicininkus į Medininkų muitinės postą.
Prokurorų duomenimis, bendražygiai K.Michailovui net priekaištavo, kad šis ėmė šaudyti iš pistoleto be duslintuvo, taip sukeldamas pavojų operacijai.
Tuo metu nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius teigia, kad jo klientas Medininkų žudynėse nedalyvavo.
„Lietuvai yra gėda, nes Lietuva per 20 su viršum metų nesugeba išsiaiškinti, kas nuskriaudė ir padarė žalą Lietuvos valstybei žalą 1991 metais liepos 31 dieną. Kitais žodžiais tariant, mūsų nedraugams yra sakoma – galite daryti su Lietuva bet ką – jie vis tiek neišsiaiškins, jie pasigaus pirmą pasitaikiusį ir pasakys, kad jis kaltas. Manęs tokia padėtis netenkina“, – žurnalistams sakė advokatas A.Marcinkevičius.
Gynėjas tvirtino, kad rudenį savo baigiamojoje kalboje prašys išteisinti savo klientą.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, J.Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykstant į Rygą.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme užtruko daugiau nei trejus metus – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį.
Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.
Manoma, kad verdiktą šioje byloje Apeliacinis teismas skelbs rudenį.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.
