Vilniečiai atsiliepė į dominikonų vienuolių kvietimą įsiamžinti prie šią savaitę atvežtų kariljono varpų ir metę vasaros darbus savo soduose bei daržuose skubėjo į Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.
„Tokio įvykio artimiausius 400 metų daugiau nebus“, – šypsodamasis viliojo Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius brolis Pijus, žadindamas vilniečių smalsumą.
Olandijoje nulietas 61 kariljono varpas visą savaitę buvo eksponuojamas šiuose maldos namuose, o vienuoliai vis ragino tikinčiuosius prie jų fotografuotis ir nuotraukas įkelti į internetą – tegul jomis pasidžiaugia ne vien saviškiai.
„Įspūdinga, lauksime pirmojo koncerto“, – taip kalbėjo ne vienas kariljono varpų pasižiūrėti atėjęs vilnietis.
Galima pažvelgti iš arti
Iš sodybos kaime į bažnyčios šventorių Angelė ir Ričardas Laužikai atskubėjo vieni pirmųjų.
Sutuoktiniai prisipažino niekada iš taip arti nematę bažnyčios varpų.
„Varpinėse varpų beveik neįžiūrėsi, nes jie kažkur padebesiuose. O čia jie – visai šalia, paliesti gali“, – dalijosi įspūdžiais sutuoktiniai, stengęsi perskaityti kiekvieno varpo vardą.
Laužikai į Vilnių atvažiavo vien dėl kariljono varpų. Abu smalsiai stebėjo, kaip varpai vienas po kito keliauja į bažnyčios vidų.
Jonas Blavaščiūnas prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios taip pat atvažiavo iš sodo, kur leidžia vasaras.
„Įdėmiai sekiau kiekvieną žinią apie šiuos varpus, domėjausi, kiek kuris sveria. Lauksiu pirmojo koncerto rudenį. Galime didžiuotis, kad ir Vilnius turės kariljoną“, – džiaugėsi J.Blavaščiūnas. Jis tikėjosi, kad varpų gausmą girdės ir Subačiaus gatvėje, kur gyvena.
Niurgzlių visada atsiras
Liucijai Rudzinskienei teko stebėti, kaip varpai buvo atvežti ir į Arkikatedros varpinę.
„Atrodė jie gražiai, bet skambesys galėtų būti ir geresnis. Juk tai pagrindinė Vilniaus bažnyčia“, – vertino moteris.
Priminus, kad kai kurie vilniečiai skundžiasi, jog savaitgaliais varpų skambesys neleidžia ilgiau pamiegoti, R.Laužikas tik tarstelėjo: „Tai ligoniai. Jiems viskas blogai.“
L.Rudzinskienė tvirtino, kad Vilniuje varpų skambesio trūksta: „Gal bažnyčios baiminasi tokių nepatenkintų gyventojų skundų, gal ne visose varpinėse varpai gražiai skamba.“
Ji prisiminė kaime praleistą jaunystę, kai bažnyčios varpo skambesys į paskutinę kelionę palydėdavo kiekvieną mirusįjį.
Gausmas kviesdavo pamąstyti apie gyvenimą.
Vilios į aikštę turistus
Anot brolio Pijaus, varpų skambesys mieste nuo seno atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, kviečia susiburti.
„Kariljono įrengimas – tai ne vien bažnyčios, bet ir miesto kultūros įvykis, nauja miesto gyventojų ir svečių traukos vieta.
Jo skambėjimas taip pat pagyvins iki šiol kultūros įvykių nuošalyje likusią Lukiškių aikštę“, – įsitikinęs Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius.
Varpų skambėjimas lydės ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius.
Planuojama, kad galingas kariljono skambesys, aidintis Lukiškių aikštėje, per trejus metus pritrauks apie 10 tūkst. turistų.
„Kai mes čia pradėsime skambinti, tikiuosi, aplink neduš langai. Bet visas Vilniaus miestas tikrai girdės“, – optimizmu tryško brolis Pijus.
Stabdo nerangi valdžia
„Bažnyčia gražėja, netrukus varpinėje atsiras kariljonas, o Lukiškių aikštės niekaip nesugebama sutvarkyti“, – stebėjosi R.Laužikas.
Jo nuomone, Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kaimynystėje esančios Lukiškių aikštės rekonstrukciją stabdo šiltų kėdžių įsikibę valdininkai.
„Kas nori, tas padaro. Kariljonui ir Europos Sąjungos pinigų atsirado, o Lukiškių aikštės projektas nejuda iš vietos. Jau juokinga“, – kalbėjo R.Laužikas.
Didžiausias varpas sveria tris tonas
Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienintelis sostinėje ir vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas. Lietuvoje iki šiol buvo du kariljonai – Kaune ir Klaipėdoje.
Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione.
Mažiausio varpo svoris – 8, o didžiausio – 3360 kilogramų. Kariljono varpus išliejo visame pasaulyje garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“. Kompanijos viceprezidento Joepo van Brussellio, apsilankiusio ir apžiūrėjusio Vilniaus bažnyčią, nuomone, strateginė jos vieta ir pats bokštas idealiai tinka šiam instrumentui.
Kariljono įrengimo projektui skirta apie 600 tūkst. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo.
Kariljono koncertinis debiutas numatomas rugsėjo 6 dieną, atidarant penktą tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės choro muzikos festivalį.
