Į Lietuvą iš Afganistano jis atvyko dar būdamas nepilnametis. Paauglio niekas nelydėjo. Į jam svetimą šalį paauglys buvo įmestas tarsi į kubilą vandens.
Tačiau nuo pirmųjų dienų Raufas mokėsi lietuvių kalbos, kiek vėliau išlaikė Konstitucijos egzaminą, pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, vėliau įgijo virėjo specialybę.
Iš Afganistano sostinės Kabulo į Lietuvą atvykęs Barekas taip pat sėkmingai išmoko lietuvių kalbą, išlaikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, o šiuo metu jaunas vyras bando perprasti Kelių eismo taisyklių lietuviškuosius terminus ir ruošiasi egzaminui – Barekas siekia gauti vairuotojo pažymėjimą.
Bareką Ruklos pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai juokais praminė savo šalies ambasadoriumi Lietuvoje. Vyras nuolatos dalyvauja renginiuose, pasakoja apie savo šalį, pristato tautinius kostiumus, meną ir kulinarinį paveldą.
Tai – tik kelios sėkmingos pabėgėlių istorijos. Tokių yra ir daugiau. Kuo gyvena iš karo nuvargintų kraštų į Lietuvą atvykę ir čia prieglobstį radę pabėgėliai?
Apie tai penktadienį Marijampolės viešojoje bibliotekoje marijampoliečiams pasakojo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro atstovai, o norintieji galėjo pabendrauti ir su pačiais pabėgėliais.
„Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis“. Taip pavadintas projektas – etnokultūrinė paroda – „keliauja“ per skirtingus Lietuvos miestus, o jos organizatoriai siekia iš arčiau lietuvius supažindinti su pabėgėlių situacija, papasakoti apie Ruklos pabėgėlių priėmimo centro veiklą.
Kartu su projektu keliauja ne tik žmonės. Taip pat – afganų ir čečėnų tautiniai kostiumai, specialiai parodai pagaminti tradiciniai afganų ir čečėnų virtuvių patiekalai bei vaizdinė medžiaga, pristatanti šalis, iš kurių Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena daugiausiai žmonių. Šiandien tai – Afganistanas, Ukraina, Čečėnija.
Pasak renginyje dalyvavusios Ruklos pabėgėlių priėmimo centro socialinės integracijos skyriaus vedėjos Neringos Gaučienės, tokių renginių metų žmonės dažnai teiraujasi, kuo skiriasi Pabradės užsieniečių registracijos centras nuo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, kiek Lietuvai kainuoja vieno pabėgėlio išlaikymas, pagaliau – kodėl Lietuva priima svetimšalius.
„Nors Lietuva pabėgėlius priima jau nuo 1997 metų, tačiau panašu, kad nemažai žmonių realios situacijos nežino. Visų pirma, pabėgėlius priima ne tik Lietuva, tačiau tą įsipareigojusios daryti ir kitos Europos šalys.
Šie žmonės, apie kuriuos mes ir pasakojame, iš savo šalių išvyko dėl mums galbūt sunkiai suprantamų priežasčių – vykstančio karo, neramumų, dėl to, kad ten jie jautėsi nesaugūs, o jų gyvybei grėsė pavojus.
Gavę prieglobstį Lietuvoje, jie integruojasi, mokosi gyventi čia, taip pat mokosi kalbos, ieško darbo, pagaliau – net kuria šeimas. Todėl šiandien Marijampolėje ir pasakojome ne vieną sėkmingą istoriją. Be to, šio renginio tikslas yra ne tik pristatyti kultūrinį, tautinį paveldą, tačiau ir ugdyti toleranciją“, – sakė N.Gaučienė.
Pasak renginyje dalyvavusios marijampolietės Birutės, ateiti į šią parodą ją paragino Anykčiuose gyvenanti draugė. Be to, moteris labai mėgsta skaityti knygas apie gyvenimą Rytų šalyse – Afganistane, Pakistane.
„Mano draugė gyvena Anykščiuose, o ši paroda neseniai buvo surengta ir ten. Draugė, kuri lankėsi, būtinai rekomendavo nueiti. Bet būčiau atėjusi ir be raginimo, nes labai domiuosi ne tik tų šalių kultūra, tačiau ir gyvenimo būdu. Lietuvoje per kelis pastaruosius metus buvo išleista nemažai grožinės literatūros kūrinių, pasakojančių apie gyvenimą karo nualintose šalyse, ypač – apie moterų dalią.
Šios dienos paroda man buvo įdomi tuo, kad pirmą kartą iš arti pamačiau pabėgėlius, teko trumpai pasišnekučiuoti. Manau, kad Lietuva elgiasi teisingai, priimdama šiuos žmones, suteikdama jiems atspirties tašką naujam gyvenimui“, – kalbėjo marijampolietė.
Parodos lankytojai galėjo paragauti skirtingų patiekalų, paskanauti tikrojo plovo, o norintieji gavo ir patiekalų gamybos receptus.
Renginio metu susirinkusiems koncertavo Kuigalių (Jonavos r.) kultūros centro šeimyninis kolektyvas – Daiva Makutienė su sūnumi Kipru ir dukterimi Vytaute.
Renginys buvo finansuojamas iš Europos Pabėgėlių Fondo 2013 metų programos Lietuvoje – projektas „Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis“. Projekto vykdytojas – Pabėgėlių priėmimo centras.
