– Šiandien Lietuvoje vieši kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Neišsprendžiamas klausimas dėl lenkiškų asmenvardžių išbrauktas iš dienotvarkės ir nukeltas į rudens sesiją. Pone Stundy, štai koks sutapimas.
– Čia valdančiųjų reikalas. Pats projektas mažai ką turi su Lietuvos lenkų reikalais. Projekte jokios galimybės Lietuvos lenkams autentiškai rašyti savo pavardes nėra. Koncepcija šio projekto paprasta – dokumento šaltinis. Pabandykime paprašyti Šalčininkuose ar Kaune gyvenančio lenko, kad parodytų Lietuvos Respublikoje išduotą dokumentą, kuriame būtų parašyta autentiškai. Įstatymo projektas yra susijęs su vienos problemos sprendimu – tais piliečiais, kurie įgyja Lietuvos pilietybę arba santuokos su užsieniečiu atveju – vaikais.
– Kieno iniciatyva klausimas išbrauktas?
– Manau, kad valdantieji nenorėjo padaryti praeitos kadencijos simbolinės klaidos. Kuomet Lietuvoje viešėjo šviesios atminties tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, lygiai taip pat Andriaus Kubiliaus vyriausybė bandė teikti projektą ir gavo aiškų rezultatą, dauguma Seimo, tarp jų ir socialdemokratai, projektui nepritarė. Valdantieji suvokia, kad jokių garantijų, kad įstatymas Seime turės daugumą, neturėjo. Nereikia kelti bereikalingų žiežirbų ir įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos.
– (I.Šiaulienė). Ką tik sakėt, kad tai nesusiję su lenkais. Kita vertus, paskutinė mūsų sesijos diena, buvo pastatyta daug barjerų iš oponentų, kad projektas būtų nesvarstomas. Žinoma, niekas nenorėjo pakartoti A.Kubiliaus klaidos, nors turėjau vilčių, kad bus pritarta. Nenorėjom iš oponentų sulaukti kaltinimų, kad mes kaip liokajai tarnaujam ir norėdami įsiteikti priiminėjam. Palauksim rudens, ramesnės aplinkos.
– Visiškai aišku, kad tai absoliučiai politinis klausimas.
– (I. Šiaulienė) Žinoma. Buvo prisidengta ir Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK), ir Valstybinės kalbos įstatymu, ir patriotizmu. Iš esmės, tai vien tik politinis klausimas.
– (V. Stundys) Asmenvardžių rašymo pase problema tapo sudėtinga, karšta bulve. Konstitucinis Teismas staiga 2014 m. vasario mėnesį teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui atsako, kad jūs vienašališkai keisti negalit, negalit neatsižvelgti į specialistus, šiuo atveju VLKK išvadą. Antras dalykas, KT pasakė, kad Aukščiausios Tarybos nutarimo antrąjį punktą, Lietuvos piliečių nelietuviškų pavardžių rašymą, gali keisti tik kalbos komisija siūlydama Seimui.
– Bėda ta, kad jau nebeaišku, kas yra atsakingas. Pone Bielini, Jūsų vertinimas? – Čia suveltas didžiulis mazgas. Tam, kad pakeisti, reikalingas institucijų sprendinys, ta instutucija remiasi įstatymu, o įstatymas yra toks ir baigta. Ir vėl atgal ir atgal. Perkirsti šitą painiavą gali tik Seimo nariai, priimdami liberalų įstatymą, tinkantį visiems Lietuvos piliečiams.
– Esate už tai, kad būtų leista rašyti asmenvardžius?
– Absoliučiai. Tai nesumažins mūsų tautiškumo, nepakenks mūsų kultūrai. Lietuvių kalbos statusas irgi yra įstatymas. Mano sieloje yra ne lietuvių kalbos statusas, o lietuvių kalba kaip mano dvasios būvis. Aš taip lietuviškai galvoju. Keiskit nekeitę įstatymus, bet mano dvasios būvis yra viršesnis už bet kokius įstatymus, kuriuos prigalvos.
– (I.Šiaulienė) Oponentai puikiai žino, kad 2008 m. sausio 14 d. VLKK komisija yra priėmusi nutarimą, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami. Klausimas seniai išspręstas, dabar yra tik žongliruojama.
– (V.Stundys). Liberalioje visuomenėje galbūt, bet mes esam teisinė valstybė. Konstitucijos 14 straipsnis sako, kad lietuvių kalba – valstybinė kalba, priimta referendumu ir tas straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
– (I.Šiaulienė) Valentinas ieško barjerų, kad nebūtų išspręsta žmoniškai, kaip yra Europoje.
– Ar šio klausimo išsprendimas pakeistų dvišalius santykius su Lenkija?
– (V.Stundys) Norima šitą problemą, asmenvardžių rašymą interpretuoti geopolitinių santykių kontekste. Bet tai yra kas kita. Lietuva turi vadovautis savo teise. Asmenvardžių rašymas Lietuvos atveju buvo diskutuotas Teisingumo Teisme, Latvijos atveju – Žmogaus Teisme. Pagrindinės europinės institucijos pasakė, kad jokių piliečių teisių ta tvarka, kuri yra Lietuvoje ar Latvijoje nepažeidžia, asmenvardžių rašyba pase yra nacionalinės teisės ir tradicijų dalykas.
– Nuolatos pabrėžiama, kad tai yra didžiausia kliūtis norint atšildyti santykius su Lenkija. Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas yra pasakęs, kad Kremliui artimi apžvalgininkai atvirai tyčiojasi iš tokio Lietuvos kietakaktiškumo. Pone Bielini, ar mes čia per daug dramatizuojame?
– Sutinku, tai didžiulis dramatizmas lygioje vietoje. Europinės institucijos atsisakė nagrinėti, tai, kas yra Lietuvos teisinės kompetencijos ribose. Čia mūsų reikalas, o mes to nedarom. Dėl tokio kitų suvaržymo, galimybių reikštis ir įrašyti save ta kalba, tais rašmenimis, kokie yra tradiciškai įprasti, ir lenkams, ir rusakalbiams, ir vietiniams iškyla baimės, įtampos, kurios neleidžia mums suartėti ir pajusti, kad mes esam vienos šalies piliečiai. Įstatymai turi būti maloningi visiems.
– (V.Stundys) Konstitucinis Teismas išplėtojo fundamentalią doktriną pasakydamas, kad pasas yra viešas dalykas, o įrašas pase reiškia nuolatinį teisinį valstybės ir piliečio ryšį ir kitaip, nei lietuviškais rašmenimis įrašyta negali būti.
– (I.Šiaulienė) Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia atsižvelgti į pokyčius, kad jie gali būti neišvengiami, jis yra tris kartus tai pakartojęs.
– VLKK birželį paskelbė, kad nepritaria siūlymui nelietuviškos kilmės vardus ir pavardes tapatybės dokumentuose rašyti lotyniškais rašmenimis. Yra kelios išimtys, viena jų – dokumento šaltinis. Pone Šiauliene, tai kaip dabar atrodo Jūsų projektas? Jis pakoreguotas pagal komisijos sprendimą?
– Taip ir yra, kaip sako kalbininkai. Aiškiai pasakyta, kad Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
– Dokumento šaltinis galioja tik pavardei.
– Taisykles nustatys. VLKK yra pasakiusi, kad jeigu lotyniškais rašmenimis rašom pavardę, tai vardą taip pat.
– (V. Stundys) Projektas, kurį teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, neatitinka VLKK išvados, nes komisija nesiūlo keisti, turi likti lietuviški rašmenys, pagal tarimą sugramatinami arba ne. Antra, komisija siūlo atsargią išimtį tik kai užsienietis įgyja pilietybę arba santuokoje su užsieniečiu gimusiems vaikams. VLKK pareiga yra įvertinti galimą asmenvardžių keitimo pavojų bendrinei kalbai, jos savitumui, tradicijoms ir normoms. Komisija pasako, kad jei autentiškų asmenvardžių nebus daug, tai poveikio normų stabilumui nedaro, bet jei jų daugės, poveikis bus didesnis.
– (L. Bielinis) Manau, kad patys kalbininkai yra mistifikuojami ir sureikšminami. Kiekvienas normalus kalbininkas tiria kalbą kaip objektyvią realybę su savo poslinkiais, naujadarais. O pas mus gaunasi, kad kalbininkai kuria kalbą ir kontroliuoja, kad ji nejudėtų. Naujas žodis atsiranda tik tuomet, kai kalbininkas X ištiria, sugalvoja, parašo disertaciją ir visi nubalsuoja, kad tinka. Kalbininkai tiria gyvą kalbą, o jūs norite pasakyti, kad jie fiksuoja kalbą kaip kvadratinį daiktą, kurio negalima judinti.
– Ponia Šiauliene, kodėl Jums netinka alternatyva? Latvijoje yra galimybė rašyti kitame puslapyje.
– Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tik pirmas puslapis reiškia oficialų santykį. Tai jeigu norim priimti dokumentą, o ne parodiją, laikomės Konstitucinio Teismo nutarimą.
– Pone Stundy, Jūsų siūloma alternatyva – antikonstitucinė?
– Ne, gerbiama kolegė viską verčia aukštyn kojom. Taip, Konstitucinis Teismas pasakė, kad pagrindinis įrašas yra pirmasis, o antrasis – tik papildomas. KT pabrėžė, kad lietuvių kalbos rašmenų kilmė yra lotyniški rašmenys, taigi ir antrajame puslapyje negalima rašyti bet kaip.
– Pone Bielini, tikite, kad šis įstatymas gali būti priimtas?
– Tikiu. Manau, kad gerai, kad jis buvo atidėtas. Per vasarą iniciatoriai turi padaryti labai didelę problemos viešinimo kampaniją ne tik Seime, bet ir visuomenėje.
