Kuri vieta Vilniuje yra labiausiai užteršta, kuris objektas kelia didžiausią grėsmę aplinkai?
Atsakymus į šiuos klausimus pateikė Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), išvardijusi didžiausius teršėjus. Jų sąrašas netrumpas.
Tai nereiškia, kad visi potencialūs taršos židiniai kelia pavojų, bet juose buvo ar yra vykdoma pavojinga veikla ir naudojamos cheminės medžiagos, kurios įvykus avarijai arba nesilaikant saugios gamybos ar transportavimo reikalavimų gali užteršti aplinką.
Ištrykšdavo iš po žemių
Labiausiai aplinką užteršusiu objektu LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė įvardijo buvusią naftos produktų bazę Gerosios Vilties gatvėje.
Bazės teritoriją pradėta valyti dar 1989 metais, tačiau užterštumo mastas buvo labai didelis ir dar iki šiol išlikusi tarša naftos produktais.
R.Radienė prisiminė, kaip šios bazės naftos produktai ties Savanorių prospekto transporto žiedu išsiveržė į žemės paviršių ir sklido link Neries. Grėsė, kad jie užterš Vingio vandenvietę.
Teritoriją valiusios bendrovės „Grota“ vadovas Antanas Marcinonis patikslino: šis objektas yra Lietuvoje didžiausias žinomas žemės gelmių taršos naftos produktais šaltinis.
Netilpdavo į talpyklas
Naftos produktų bazė veikė nuo 1947 iki 1999 metų. Joje daugiausia buvo saugomas benzinas ir dyzeliniai degalai, kurių saugyklose tilpdavo iki 16,6 tūkst. kubinių metrų.
Bazės darbuotojai A.Marcinoniui pasakojo, kad dažnai pasitaikydavo atvejų, kai nepajėgus visų atvežtų degalų supilti į talpyklas likutis iš geležinkelio cisternų būdavo tiesiog išpilamas ant žemės – sovietmečiu geležinkelio cisternų prastova buvo didesnis nusikaltimas nei degalų išpylimas ant žemės.
Degalai greitai susigerdavo į smėlingą gruntą, tad aplinkos teršimo ženklai išnykdavo.
Tačiau XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje yla pradėjo lįsti iš maišo. Naftos produktų pasirodė šalia bazės buvusiame karjere, artimiausių gyventojų šuliniuose, tačiau tada atsakingų institucijų dėmesio šis reiškinys dar nesulaukė.
Skandalas kilo tik tuomet, kai 9-ojo dešimtmečio pradžioje naftos produktų pasirodė jau beveik kilometras nuo naftos bazės, netoli Neries ir dviejų vandenviečių šaltiniuose.
Pripildė net 51 cisterną
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tarša gruntinio vandens sluoksnyje jau išplitusi 28–30 hektarų plote.
Paaiškėjo, kad grunte ir vandens paviršiuje buvo susikaupęs benzino, dyzelinių degalų, krosnių kuro ir kitų rūšių naftos produktų mišinys.
Užterštas gruntinio vandens sluoksnis slinko link Neries ir upės slėnyje įsikūrusių dviejų vandenviečių, tiekiančių vandenį kelioms dešimtims tūkstančių gyventojų bei geležinkelio objektams.
Valymo darbai užtruko beveik dešimtmetį. Per tą laiką buvo išsiurbta 3082 kubiniai metrai skystųjų naftos produktų, kuriuos buvo galima kūrenti katilinėse. Vaizdžiai tariant, tai yra pilna 51 geležinkelio cisterna.
Pasak A.Marcinonio, pradinėje valymo stadijoje iš vieno gręžinio per parą pavykdavo išsiurbti beveik 7 kubinius metrus naftos produktų.
Valymo darbai nebuvo užbaigti, nes nutrauktas jų finansavimas. Tad naftos produktų plėvelė vandens paviršiuje paskiruose nedideliuose plotuose liko telkšoti.
Vis dėlto bendras gruntinio vandens užterštumas paskirose vietose sumažėjo apie 10 kartų.
Aplink gamyklas neištyrė
R.Radienės žodžiais, panašios bėdos kamuoja ir teritorijas aplink lokomotyvų depo naftos produktų bazę Švitrigailos gatvėje bei oro uosto degalų bazę.
Abiejose teritorijose atlikti valymo darbai nusiurbiant laisvus naftos produktus nuo gruntinio vandens paviršiaus.
Tačiau smarkiai užterštos ne tik vietos, kuriose buvo saugomi degalai, teršalų pilnos ir buvusių gamyklų teritorijos. Tai – buvusi „Velga“ Geležinio Vilko gatvėje, „Skaiteks“ Aukštaičių gatvėje. Gerai bent tiek, kad šios teritorijos yra tvarkomos, vyksta valymo darbai.
Kas kita sovietinės pramonės gigantai Naujojoje Vilnioje: Pramonės, Dūmų ir Arimų gatvėse yra penkios gamyklos, kurių teritorija nėra gerai ištirta.
„Taršos mastas dar tiksliai nežinomas, tačiau pagrįstai galima teigti, kad tyrimai grunto ir požeminio vandens taršą patvirtintų“, – tvirtino R.Radienė.
Nuodija ir šiukšlių kalnas
Nors kai kurie specialistai mėgina raminti, kad Fabijoniškių sąvartynas jau ne toks pavojingas, LGT atstovė paminėjo ir jį.
Šiame 15 hektarų sąvartyne buitinių atliekų storis siekia 18 metrų. Nors sąvartynas uždarytas 1987-aisiais, jo poveikis aplinkai tiriamas iki šiol.
Rytiniame sąvartyno šlaite keliose vietose iki šiol išsisunkia filtratas ir čia pat susigeria į požemį.
Praėjusių metų tyrimų duomenimis, filtrate fosforo kiekis normas viršijo 3,3 karto, chloridų – 5,7 karto, o nuodingosios medžiagos fenolio – 2 kartus.
Pavojų aplinkai kelia ir buvusių šiltnamių teritorija Lazdynuose, metalinių garažų teritorijos ir net nelegalios naminių gyvūnų kapinės Karoliniškėse.
745
Tiek sostinėje yra potencialių taršos židinių.
