JAV su Europa be sustojimo spausdina pinigus, Graikijos bankrotas sukels pasaulio pabaigą, todėl dabartiniai pinigai taps beverčiais, todėl bus perversmas, todėl reikia pirkti auksą. Daug aukso.
Norint suprasti, kodėl tai yra didelė nesąmonė, nereikia turėti net finansinio išsilavinimo. Logika ir racionalus protas turėtų iš karto kelti klausimą – kodėl būtent auksas būtų kažko vertas pasaulio pabaigos atveju?
Dažniausias atsakymas į šį klausimą – nes per visą pasaulio istoriją taip buvo. Kas yra netiesa. Žmonės kažkada tarpusavyje keisdavosi akmenukais, pagaliukais ir kriauklytėmis. Net ilgesnį laiką, nei auksu.
Tačiau kadangi žmonės istoriją prisimena tik nuo Kristaus gimimo ir mokęsi yra tik apie Vakarų pasaulio istoriją, jų išsilavinimo spragos ir nesugebėjimas pripažinti savo žinių trūkumo verčia priimti klaidingą sprendimą ir įtikėti, jog tikrai taip – per visą pasaulio istoriją buvo būtent taip.
Atmetus šį su realybe mažai ką bendro turintį argumentą ir priėmus realų faktą, jog auksas tam tikrą laiką dėl istorinių ir visuomenės raidos diktuojamų aplinkybių tarnavo kaip vertės saugojimo bei mainų priemonė, pagrįstai galime grįžti prie pirmo klausimo – kodėl būtent auksas?
Žmonija turėjo daug atsiskaitymo vienetų, o dar daugiau dalykų šioje žemėje tam būtų galima pritaikyti ateityje. Ir būtent ši mintis turėtų kiekvieną racionalų žmogų atbaidyti nuo besaikio aukso kaupimo.
Įvertinus dabartinį pasaulį ir jo tendencijas bei poreikius, auksas yra tiesiog betikslis blizgutis. O visuotinės finansų krizės ir sistemos pasikeitimo atveju pinigais jau greičiau taptų koks bitcoinas. Bet vėl, tai tik spėjimas. Nes gal būt žmonija nuspręstų pradėti atsiskaitinėti klevo lapais.
Lygiai tokie pat, iš racionaliosios pusės, aktualūs klausimai dėl pasaulio pabaigos scenarijaus yra:
1) Kada ji bus?
2) Kodėl ji turėtų nutikti?
3) Kaip viskas vyks ir baigsis?
Į pirmą ir trečią klausimą niekas iš sąmokslo teoretikų neatsakinėja, nes atsakymams fantazijos neturi. Be to, atsakymas į pirmą klausimą greitai demaskuotų nemokšiškumą. Tačiau į antrą klausimą atsako daug kas. Nes galvoja, kad viskas čia aišku ir paprasta.
Pasaulio centriniai bankai be saiko spausdina pinigus, todėl jų bus per daug, todėl jie taps beverčiais, todėl niekam jų nebereikės. Logiška ? Nė kiek.
Iš finansų bei ekonomikos perspektyvos, tiek teiginiai apie besaikį spausdinimą, tiek siūlymas kaupti auksą yra visiškai nepagrįsti ir neracionalūs.
Pirmiausia, centriniai bankai pinigų nespausdina. Jie atlieka tam tikras buhalterines operacijas, kurių metu vienos mainų ir atsiskaitymo priemonės, tai yra valstybinės obligacijos, keičiamos į kitą mainų ir atsiskaitymo priemonę- pinigus.
Jei kažkas iš Jūsų nupirktų automobilį už rinkos kainą, nuo to Jūsų turtas nepasikeistų. Taip yra ir su centrinių bankų vykdomu kiekybiniu lengvinimu. Turto kiekis nesikeičia. Keičiasi tik turto struktūra. Kitaip sakant, atliekama buhalterinė operacija.
Kita dalis, kurią visi pamiršta, yra tai, jog tokios buhalterinės operacijos yra atmainomos. Tai yra, jei šiandien iš Jūsų kažkas už rinkos kainą nusipirko automobilį ir davė Jums X pinigų, tai jau kitą dieną tą patį automobilį gali parduoti atgal rinkoje už panašią į X kainą ir visus pinigus susiurbti atgal.
Pasakojimai, kad vyksta besaikis spausdinimas ir pinigų masės didėjimas yra elementarus ekonomikos ir finansų išsilavinimo trūkumo rodymas. Tai yra adekvatu tam, dėl ko vos ne kiekvienas nusišnekantis šia tema tyčiojosi iš Monikos, kuomet ji Andriui pasakojo apie pelną ir pajamas.
Tad aukso kaupimo šalininkai ne tik užrištomis akimis bando pataikyti į taikinį, kurio gal būt net nėra, bet ir nesuvokia, kodėl tai bando padaryti.
Tačiau net ir po šių dalykų suvokimo, dažnai patirties ir išsilavinimo finansų rinkose neturinčiam žmogui lieka paskutinis, nors ir labai apgailėtinas, argumentas. Juk auksas visuomet išlaiko savo vertę, kodėl gi jo nekaupti?
Pirmiausia, tai auksas savo vertės neišlaiko. Vertinant ir tuo, kiek už jį gali nusipirkti nekilnojamojo turto ir tuo, kiek gali nusipirkti kasdienių prekių, aukso vertė nėra stabili. Būna laikotarpių, kai už aukso luitą galima nusipirkti daug, tačiau būna laikotarpių, kuomet nusipirkti gali tikrai mažai. Ypač, jei auksą perki tuomet, kai už jį galima nusipirkti daug. O vertės cikliškumas nėra visiškai susiję su krizėmis pasaulyje.
Auksas neturi jokios pastovios nekintančios vertės. Tai yra daug svyruojantis ir labai nestabilus aktyvas, kurį kaupiant galima tiek uždirbti, tiek pradirbti.
Tačiau iš grynai investicinės pusės aukso pirkti paprasčiausia neapsimoka. Ir prašau nepasakoti, kad visi investuotojai sako, kad apsimoka. Nei vienas investuotojas taip nesako. Taip sako Kijosakis su draugais. Tai yra rašytojėliai, kurie gyvena iš koučingo ir gyvenime finansų rinkų nėra matę. Realūs investuotojai auksą vadina beverčiu barbarų laikų reliktu.
Nes auksas negeneruoja pinigų srautų. Aukso laikymas kainuoja, todėl investicija į auksą natūraliai yra nuostolinga. Skirtingai nei investicijos į nekilnojamąjį turtą ar akcijas. Lygiai taip pat kaip ir aukso, šių investicijų kainos gali kristi ir 50 procentų per metus. Tačiau skirtingai nei auksas, jos generuoja pinigų srautus, kurie leidžia kurti pasyvias pajamas bei atlikti papildomas investicijas, kurios leistų generuoti dar daugiau pinigų srautų, kuriuos būtų galima reinvestuoti.
Jei įmonės X akcija generuoja 5 procentus dividendų, tai jos kainai kritus 50 proc ir išliekant tokiai visą likusį pasaulio laiką, investuotojas pradinį kapitalą atgautų per 10 metų. Tuo tarpu jei aukso kaina kristų 50 proc ir tokia išliktų visą likusį pasaulio laiką, investuotojas kiekvienais metais prarastų vis daugiau pinigų, nes už aukso laikymą tektų susimokėti.
Čia yra esminė priežastis, kodėl auksas nėra tinkamas kaip investicija. Kažkiek aukso portfelyje turėti nekenkia. Nes neracionali banda visuomet gali per krizes jo kainą užkelti į viršų. Tačiau čia yra realiai vienintelė priežastis, kodėl reikia bent šiek tiek aukso.
Iš esmės, jei sutinkate žmogų, kuris porina apie auksą ir jo nenuginčijamą vertę, pasiūlykite jam pakeisti temą. Nes nei apie ekonomiką, nei apie finansus su juo kalbėti nederėtų. Jis šias temas išmano tiek pat, kiek uodas išmano apie kvantinę fiziką.