Jo manymu, jei gyvulių skerdyklose yra diegiamos moderniausios technologijos, siekiant efektyviai pribaigti gyvūną ir sukelti jam kuo mažiau kančių, tai ir medžioklėje turėtų būti naudojama naujausia ir veiksmingiausia įranga, suteikianti galimybę pribaigti žvėrį be skausmo.
Pagrindinis privalumas – tikslus šūvis
Kaip portalui lrytas.lt sakė P. Adeikis, naktinio matymo taikikliai leidžia šaudyti itin taikliai. „Pamatai, kad ganosi trys šernės, nusitaikai į mažiausią, nusilpusią patelę ir taikliai sumedžioji. Tik taip galima padaryti tikslią atranką. Tai yra pats didžiausias naktinio matymo taikiklių privalumas“, – sakė P. Adeikis.
Tuo tarpu medžiojant be naktinio matymo taikiklio šūvis ne visada būna mirtinas. Nors medžioklėje leidžiama naudotis naktinio matymo žiūronais, tačiau net ir apžiūrėjus šernų bandą, šaunama vis tiek tamsoje.
„Naktinio matymo žiūronais galima apžiūrėti taikinį ir įsitikinti, kad tai yra šernas. Tačiau vienu metu naudoti žiūronus ir šauti – neįmanoma, tad tenka šauti tamsoje. Galima pasišviesti prožektoriumi, tačiau šernas išsigąsta, sprunka, daro šuolį, ir tuomet paleidi šūvį, kuris ne visuomet būna tikslus. Kliuvo, kur kliuvo, o šernas bėga sužeistas“, – įprastos medžioklės ypatybes aiškino P. Adeikis.
Tad dabar, kai miškuose siaučia afrikinis kiaulių maras, šaudyti netaikliai, sužeisti šerną ir kraujuojantį paleisti bėgti per miškus – pavojinga ir neatsakinga. Taip, anot P. Adeikio, užkratas tik dar labiau plis.
Padėtų kovoti su AKM
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą pateikęs A. Salamakinas sakė, kad kovoti su afrikiniu kiaulių maru ir mažinti šernų populiaciją įpareigotiems medžiotojams turi būti suteiktos sąlygos kuo efektyviau šalinti užkrato platintojus. „Kadangi varomoji medžioklė ar sekimas yra uždrausti, lieka vienintelė galimybė – naktį medžioti iš bokštelio“, – tikino A.Salamakinas.
Pašnekovas teigė, kad tamsiu paros metu taikliai nušauti šerną be naktinio matymo prietaiso vargu ar įmanoma. „Sužeistas šernas nulekia dar keletą kilometrų, o gal net ir per tris miškus. Jei jis afrikiniu kiaulių maru užkrės ir kitus gentainius, bus dar blogiau“, – kalbėjo Seimo narys.
Be to, jei įsigaliotų įstatymo projektas, naktinio matymo taikiklius būtų galima naudoti net tik medžiojant šernus, bet ir kitas pavojingas ligas platinančius žvėris – lapes ir usūrinius šunis.
Klausimo Seimas neišsprendė
Antradienį vykusio posėdžio metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atmetė pasiūlymą įteisinti naktinio matymo taikiklius medžioklėje.
Oficialiame pranešime Aplinkos ministerija teigė, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius šernų medžioklėje tykant vienareikšmiškai turės neigiamos įtakos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei, o kontroliuoti, ar naktiniai taikikliai nenaudojami medžiojant kitus medžiojamuosius gyvūnus, būtų neįmanoma. Prieš naktinio matymo prietaisų legalizavimą pasisakė ir medžiotojų draugija „Gamta“, ir Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“.
Tačiau Seimas nepritarė siūlymui atmesti įstatymo projektą – „už“ balsavo 42, „prieš“ balsavo 29, susilaikė 20. Tolimesnis svarstymas perleistas Aplinkos apsaugos komitetui, o naują pasiūlymą turės pateikti rudens sesijos metu.
Rūpinasi gyvūnų teisėmis
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius tikino, kad, remiantis medžioklės etika, žvėrys turi teisę pasislėpti ir kovoti už savo būvį. Tačiau, jei jau šaunama į juos, šūvis turi būti atliktas 100 proc. taiklus, kad gyvūnas nesikankintų.
„Galiojantys medžioklės apribojimai leidžia žvėriui pabėgti ar pasislėpti, o medžiotojai turi galimybę tobulinti savo įgūdžius, geriau pažinti gyvūną. Mano manymu, siekiant įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą, bandoma medžiotojų įgūdžius pastumti į šalį. Juk anksčiau žmonės medžiojo ir be tos įrangos“, – sakė A. Laurinavičius.
Medžiotojas bei laukinių gyvūnų populiacijų valdymo specialistas P. Adeikis paprieštaravo ir teigė, kad mirtino šūvio tamsoje paleisti beveik neįmanoma, o palyginimas, kad „anksčiau medžiojo ir be modernios įrangos“, yra nelogiškas. „Tai gal tada medžiokime tuo primityviu, barbarišku būdu – ietimi. Tegul kankinasi tas žvėris“, – ironizavo jis.
Visų gyvūnų neišmedžios
Noras miške pritaikyti skerdykloje galiojančias taisykles, anot A. Laurinavičiaus, prasilenkia su medžioklės etika, mat taip gali būti išmedžiotos kai kurios žvėrių rūšys ir pakenkta bioįvairovei. „Gamtoje norima pritaikyti blogą – skerdyklos – pavyzdį“, – sakė jis.
A. Laurinavičiaus teiginiai, neva pasitelkus naktinio matymo taikiklius būtų išmedžiotos kai kurios gyvūnų rūšys, P. Adeikio neįtikino. Anot jo, medžiotojai ir medžioklės plotų savininkai elgiasi taip, kad turėtų ką medžioti ir rytoj, o šernų populiacijos mažinimas – tik laikina priemonė, padėsianti užkirsti kelią ligos plitimui.
„Medžioklė – tai priemonė, skirta išlaikyti kuo didesnę bioįvairovę. Saugoti ir kontroliuoti reikia ne vieną rūšį, o visumą. Tik tada gamtoje turėsime harmoniją“, – tikino P. Adeikis.
Siautės brakonieriai
Gamtos mylėtojai aiškina, kad jei būtų leista naudoti naktinio matymo taikiklius, miškuose imtų siautėti brakonieriai, mat jų sukontroliuoti būtų nebeįmanoma. A. Laurinavičiaus nuomone, nustatyti brakonieriavimo atvejus būtų dar sudėtingiau, nes aplinkos apsaugos inspektoriai negalėtų patikrinti, kokia įranga buvo panaudota medžioklės metu.
„Žvėris nušautas, taikiklis nuimtas ir paslėptas. Taip išeina, kad viskas legalu?“ – dėstė pašnekovas.
Tačiau P.Adeikis tikina, kad sužinoti, ar naktinio matymo taikiklis buvo naudojamas nelegaliai, yra nesudėtinga: „Jei pirmą valandą nakties medžioklės plotuose esantis aplinkosaugininkas išgirs šūvį, o medžiotojas atitemps nušautą stirną, bus aišku, kad ji nušauta tamsoje. Tai reiškia, kad brakonierius naudojo naktinio matymo taikiklį.“
Be to, brakonieriai panorėję ir dabar gali naktinio matymo taikiklius įsigyti užsienyje ir nelegaliai juos naudoti medžioklėje, mat jų naudojimas ir prekyba legalizuota kaimyninėje Latvijoje.
Specialisto P.Adeikio teigimu, brakonieriavimo problema susijusi ne su optika, graižtviniais šautuvais ar kita įranga, o su medžiotojų parengimo kokybe. „Reikia ne kontroliuoti medžiotojus, o mokyti ir daryti sąmoningus. Juk šauna ne optika, o medžiotojas“, – sakė jis.
Brangią įrangą įpirktų ne kiekvienas
Organizacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius sakė, kad naktinio matymo taikiklių naudojimo įteisinimu galimai yra suinteresuoti verslininkai. „Tokio įstatymo pataisai daryta įtaka iš šalies. Tai gali būti ir prekybininkų interesai“ , – sakė jis.
Naktinio matymo optinių taikiklių kaina, nelygu gamintojas ir kokybė, siekia nuo 2 iki 5 tūkst. eurų ir daugiau, tad tokią įrangą įsigyti galėtų ne kiekvienas medžiotojas.
Pasiteiravus apie verslininkų suinteresuotumą prekiauti naktinio matymo taikikliais, įstatymo pataisą siūlęs A. Salamakinas teigė, kad jei medžiotojas turi pinigų, tai – asmeninio pasirinkimo reikalas. „Nėra jokios prievartos“, – sakė jis.
Medžioklystės specialistas P. Adeikis nemano, kad verslininkai tokiems siūlymas daro įtaką, mat brangi ir mažai kam įperkama įranga didžiulių turtų prekybininkams neatneštų. „Jei legalizuotų ir pirktų Lietuvoje, tai bent jau būtų žinoma, kas ją turi ir naudoja. O dabar, deja, tik slepiama“, – pridūrė P. Adeikis.
Grėsmė – ir didėjančios populiacijos
Į miestų teritorijas vis dažniau atklystantys miško žvėrys neretai sukelia pavojingas situacijas, kurių metu nukenčia ar net žūva žmonės. Briedžiai miesto centre ir gyvenamuosiuose rajonuose, ūkininkų laukuose karaliaujantys šernai, gatvėse besiblaškančios stirnos ir kiti raguočiai, neretai sukeliantys skaudžius eismo įvykius.
P.Adeikio teigimu, reiškiniai, kai į miestus atklysta žvėrys, – tai nesuvaldytos gyvūnų populiacijos padarinys, tad galimybė moderniomis priemonėmis kontroliuoti gyvūnų skaičių praverstų ir ateityje, kai bus sustabdytas afrikinis kiaulių maras.
„Gyvūnai dauginausi, plečiasi, formuojasi naujos gaujos, bandos, jos eina užsiimti naujų teritorijų. O jei ta teritorija jau užimta? Jie eina arčiau žmonių“, – aiškino P.Adeikis. Todėl, jo manymu, žaliųjų siekiai neleisti naudoti modernių medžioklės priemonių yra absurdiški.
„Jei nemedžiosime gyvūnų, nereguliuosime populiacijų, po trejų metų žvėrys ims siausti miestuose. Kai į to „žaliojo“ gamtos mylėtojo automobilį atsitrenks žvėris ir sužalos artimuosius, ko gero, jis pradės mąstyti kitaip“, – apibendrino specialistas.
