Koks skirtumas, kad jais važiuoti – mirtinai pavojinga.
Tokia logika iš Vilniaus savivaldybės dangoraižio kabinetų po visą miestą išliejo dviračių takus, kurių liežuvis neapsiverčia vadinti takais.
Vienoje siauros, akmenimis grįstos gatvės pusėje dviratininkams atskirtas dar siauresnis ruožas. Atskirtas, tai reiškia, kad nubrėžta balta linija, per kurią važiuoja kas antras iš už posūkio išniręs automobilis.
Kitoje pusėje – iš niekur atsirandanti balta linija ant asfalto, kuri apgaubusi du stulpus ir pralindusi po žemai svyrančiomis medžio šakomis dviratininkus nukreipia į automobilių srautą.
Šis dviračių takas yra ne kokiame nors sostinės užkaboryje, o pačiame centre – Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Liejyklos gatvės iki Gedimino prospekto. Čia kasdien nenutrūkstamu srautu rieda dviračiai, bet ankštoje gatvėje jiems vietos nėra – juk kitaip prie barų nebeliktų vietos statyti automobiliams.
Absurdo galima prisižiūrėti kone kiekviename dviračių take. Net „tikruose“ takuose – ne pieštuose ant šaligatvių, o naujuose.
Tik dviračiu nevažinėjantis žmogus galėjo sugalvoti juos iškloti smulkiomis trinkelėmis, per kurias dviratis purtosi lyg automobilis pavasarį atitirpusiame žvyrkelyje. Suomiai šią problemą seniai išsprendė dviračių takus, kaip ir šaligatvius, asfaltuodami.
Net ten, kur savivaldybė įdėjo daugiau pastangų, nei vien nubrėžti baltą liniją, dviratininkams paliktos kliūtys. Takuose stypso stulpai, medžiai ir net nelaimėlių laukiantys laiptai.
Jauno dviratininko gyvybę nusinešusius laiptus prisimenu dar nuo tada, kai pirmą kartą važiuojant taku palei T.Narbuto gatvę draugas iš už nugaros rėkė „Stok!“
Tada nebuvo jokios nuovažos dviratininkams, jie nuo laiptų išsisukdavo nerdami į žolyną.
Taigi, problemą savivaldybės specialistai vis tik įžvelgė, bet jos sprendimas keistenybių lygį pakėlė į naujas aukštumas.
Vietoje to, kad seni, išbyrėję, be jokios priežasties viduryje kalno stovintys laiptai būtų nugriauti ir šaligatvis būtų išlygintas ne tik dviratininkų, bet ir su vežimėliais vaikštančių mamų patogumui, buvo įrengta nuovaža, pažymėta vos vienu už reklaminio stendo paslėptu, tamsoje nematomu ženklu.
Formaliai, viskas tvarkoje – dviračių takas yra, ženklas irgi. Bet tik jauno vyro gyvybė privertė dangoraižio kabinetus atidžiau pažiūrėti į savo piešinį.
