Anot Lietuvos kariuomenės, tokią poziciją pateikė NATO
pajėgų Europoje vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as, atsakydamas į Baltijos šalių kariuomenių vadų prašymą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti po rotuojamą
NATO bataliono dydžio vienetą.
„NATO pajėgų Europoje vadovybė remia NATO atgrasymo priemones
Rytų Europoje ir toliau dės pastangas, kad NATO šalys ir ateityje
savanoriškai siųstų savo vienetus treniruotis Baltijos regione. Be
to, bus siekiama, kad NATO karinių pratybų programa šiame regione
būtų tęstinė, tai yra, kad pratybos čia būtų rengiamos be
didesnių pertraukų“, – BNS teigė kariuomenės vado atstovas
spaudai Mindaugas Neimontas.
Jis patvirtino, kad konkretaus atsakymo dėl brigados dislokavimo
Baltijos šalyse nėra. Detaliau turinio karininkas nekomentavo, nes
atsakymas yra įslaptintas.
Baltijos šalių kariuomenių vadai laišką P.Breedlove'ui
išsiuntė balandžio mėnesį. Tuomet kariškiai teigė Baltijos
šalyse „siekiantys brigados dydžio vieneto, kad kiekvienoje
Baltijos šalyje nuolat turėtume po batalioną“.
Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst.
karių.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas
tokį P.M.Breedlove'o atsakymą sakė vertinantis teigiamai.
„Atsakymą vertinu teigiamai. Mūsų tikslas nebuvo prašyti
Baltijos šalyse dislokuoti konkretaus skaičiaus karių ar technikos.
Siekiame, kad reikiamas atgrasymo lygis mūsų regione būtų
užtikrintas nuolat. Kokiomis būtent priemonėmis tai bus pasiekta,
nėra tiek svarbu“, – komentare BNS teigia kariuomenės vadas.
J.V.Žukas atkreipė dėmesį, kad ir toliau Baltijos oro erdvę
nuolat saugos NATO oro policijos naikintuvai, Baltijos jūroje ir
sausumoje be didesnių pertraukų treniruosis tam tikras skaičius
NATO karių, jų veiklą koordinuos šešiose Rytų Europos šalyse,
taip pat ir Lietuvoje, steigiami NATO pajėgų integravimo vienetai
(štabai), čia bus nuolat dislokuota JAV sunkioji karinė technika.
„Nuo to tapsime tik saugesni,“ – sakė kariuomenės vadas.