Ir štai tam ponui su svita jau žengiant pro vartus iš krūmų išropoja varnalėšomis aplipęs pagiringas kaimynas ir visų akivaizdoje garsiai pagadina orą. O ir pats šeimininkas, staiga prisiminęs, kad jam reikia į turgų, dingsta iš namų svečiams dar neatvykus.
Maždaug taip antradienį galėjo susiklostyti kadenciją baigiančio Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizitas Lietuvoje.
Pirmasis valstybės asmuo, įsikūręs S.Daukanto aikštėje, apskritai buvo išvykęs iš šalies.
Ką tik pozavus ir puotavus su vienu JAV vadovų, Lenkijos prezidentas išties gali pasirodyti per smulki politinė figūra. Nerado laiko ir antras valstybės asmuo, įsikūręs Seime, – sutrukdė įtempta vasaros darbotvarkė.
Nedaug trūko iki dar vieno akibrokšto: būtent antradienį Seime suplanuota dar sykį patriukšmauti dėl švento reikalo – leisti ar ne dokumentuose rašyti vardus ir pavardes lotynų abėcėle originalo kalba, o ne pagal kertines lietuviškos transkripcijos taisykles?
Išties, sunku būtų sugalvoti tinkamesnę dieną nei ta, kai atvyksta kaimyninės šalies vadovas, turintis po W ir varde, ir pavardėje. Kad kas nors nepamanytų, jog tai – tik sutapimas, lenkui buvo priminta, kieno dabar yra „Wilno“. Ūmiai į piketą susirinkę W raidės priešininkai rėžė ugningas kalbas ragindami, ginkdie, neduoti lenkams to rašmens, apginti mūsų kalbą ir valstybės pamatus.
Taip, B.Komorowskis būtų ilgai nepamiršęs vieno paskutinių savo užsienio vizitų. Tačiau padėties puolė gelbėti premjeras, atšaukęs kitus reikalus ir išvykęs į Kauną sveikinti svečio.
Atsitokėjo ir Seimas, paskutiniu momentu išbraukęs W raidės klausimą iš darbotvarkės. Sakykit, ką norit: nors pirmininkas Vytautas jau seniai nebevaldo iš Seimo, mūsų valdžios koridoriuose dar gyva Žalgirio mūšio dvasia. Pasirodo, galime prireikus pasielgti kaip jo bendravardis didysis kunigaikštis, klaidinančiu manevru išvedęs pulkus iš mūšio lauko ir nutiesęs kelią į svarbią pergalę.
