Paskutinę Seimo pavasarinio triūso sesijos dieną parlamentarai turėjo vėl balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, leidžiančios „tvarkiečių“ vadui, pašalintam prezidentui R.Paksui dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose. Tam reikėjo bent 94 tautos išrinktųjų balsų „už“.
Bet balsuoti Seimas nesiryžo ir šį reikalą atidėjo iki rudens sesijos. To paprašė pats „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas P.Gražulis, pripažinęs, kad tiek „už“ nesurinks.
Įdomiausia šioje istorijoje viena nauja politinė aplinkybė – valdančiojoje koalicijoje iki šiol bendrą frontą su „tvarkiečiais“ laikiusių jų pusbrolių ir pusseserių „darbiečių“ laikysena.
Vieša paslaptis, kad bent trečdalis pastarosios frakcijos narių greičiausiai nebalsuotų už žalią šviesą R.Paksui, ir būtent tai privertė kelti baltą vėliavą P.Gražulį.
Aišku ir tai, kad „darbiečių“ nuotaikas pakoregavo V.Mazuronis. Kol jis politinį medų laižė kartu su R.Paksu, taip trimituodavo apie būtinybę atkurti teisybę „prezidentui“, kad net lubos linkdavo.
Bet tapus „darbiečių“ vedliu, aišku, viskas apsivertė. V.Mazuroniui R.Paksas tapo nereikalingu konkurentu rinkimuose, be to, tai asmuo, kuriam reikia atkeršyti tiesiog iš principo. Geriausia – suvalgant ar bent suskaldant „tvarkiečių“ partiją.
Taigi R.Pakso parlamentinės perspektyvos rudenį dar miglotesnės nei buvo.
Nebent įvyktų koks nors stebuklas ir V.Mazuronio požiūris į šį reikalą vėl imtų ir pasikeistų 180 laipsnių.
Kas žino? Juk tikriausiai nėra tokio kūliavirsčio, kurio neįstengtų atlikti tikras politikas.
