Lietuvos laivas įstrigo Italijoje
Iš Venesuelos Puerto Kalebo uosto į Italiją plaukusios „Romuvos“ jūrininkų artimieji sužinojo, kad laivas Tarante sulaikytas šią savaitę. Prieš tai Londone įsikūrusią ITF būstinę pasiekė įgulos narių prašymas areštuoti Lietuvos laivą už tai, kad jie dirba veltui – darbdavys nemoka algų. Kolektyvinį laišką tarptautinei organizacijai pasirašė 13 jūrininkų – mūsų šalies piliečių.
Nereikalauta sulaikyti laivo Venesueloje, nes tada darbdaviui ir pačiai įgulai būtų iškilę dar daugiau problemų. Kai kurių jūrininkų reiso sutartys jau buvo pasibaigusios. Paliktiems likimo valiai vyrams būtų sudėtinga išsikrapštyti iš Lotynų Amerikos, nors LJL pagal tarptautines konvencijas privalo jūrininkus, kurių darbo sutartys baigėsi, savo lėšomis grąžinti į Lietuvą.
LJL vadovybė dar galėjo užgesinti konfliktą pervedusi „Romuvos“ jūrininkų pinigus į jų asmenines arba artimųjų sąskaitas, bet to nepadarė. Nusivylusiai įgulai tada nebeliko kitokios išeities – perplaukę Atlantą ir patvirtinę savo skundą Italijos uoste, jūrininkai greitai sulaukė ITF inspektorių vizito. Jie sulaikė Lietuvos motorlaivį, kurio savininkė valstybė nuolat mausto įgulą.
Jeigu LJL ir toliau dels atsiskaityti su jūrininkais, titaniškų pastangų įsukti teismo smagratį neprireiks – Taranto teismui išnagrinėjus įgulos civilinį ieškinį, sulaikytas motorlaivis „Romuva“ už skolas gali būti parduotas iš varžytynių ne vidutine rinkos kaina, o tokia, kokią nustatys kaip skėriai sulėkę laivų aukciono dalyviai.
Žino, kad jūrininkai turi pinigų
„Laivas buvo remontuojamas. Manau, kad jis sulaikytas dėl skolų už remontą. Įgula jaučiasi normaliai, turi maisto, pinigų. Dar šią savaitę jūrininkus, kurie nenori dirbti, planuojama parskraidinti į Lietuvą“, – aiškino LJL personalo reikalų tvarkytojas Tomas Kalašnikovas, nuo kurio „Romuvos“ įgula nieko neslėpė – siuntinėjo ITF rašytų skundų ir pareiškimų kopijas.
Įdomu, iš kur I.Kalašnikovas žino, kad „Romuvos“ „įgula jaučiasi normaliai, turi pinigų“, jeigu laivininkystė nemoka atlyginimų? Gal jūrininkai užsienio uostuose jų kaip nors kitaip prasimano, o gal gatvėse ištiesę ranką Lietuvos valstybės vardu prašo išmaldos? Paaiškėjo, kad LJL įsiskolinusi ir už „Romuvos“ remontą, tikriausiai ir už degalus.
Jūrininkai apie tai informavo ir žiniasklaidą: „Mes irgi įsipareigoję bankams. Bet dar labiau savo šeimoms: už būstus reikia mokėti, išlaikyti vaikus. Vadovai tik kalba, kad atsiskaitys pardavę laivus, jiems geriau degalai laivams, nei duonos kąsnis burnoje. Kur žiūri Susisiekimo ministerija, kai su žmonėmis šitaip elgiasi valstybės kontroliuojamos įmonės?“ – nuoskaudas liejo „Romuvos“ įgula.
Sulaikyti dar du motorlaiviai
Panašus likimas ištiko dar du LJL motorlaivius „Raguvą“ ir „Vorutą“ – jie irgi negali išplaukti iš užsienio uostų. Pasak įmonės vadovybės, visi techniškai tvarkingi laivai sulaikomi tik dėl skolų už aptarnavimo paslaugas ir degalus. Turėjusi plaukti į Lenkiją „Raguva“ šiuo metu stovi sulaikyta Senegalo sostinėje Dakare, o kitas Lietuvos motorlaivis „Voruta“ įstrigęs Portugalijoje.
LJL vadovai aptakiai aiškino, kad remontuojamas „Vorutos“ pagrindinis variklis – laukiama užsakytų detalių. Anot jų, viskas pajudės, kai jos atkeliaus. Manoma, kad Portugalijos uoste Aveire įgula praleis mažiausiai tris savaites, o per tą laiką laivininkystei galbūt pavyks kaip nors sukrapštyti pinigų ir atsiskaityti už „Romuvos“ degalus. Kiti du laivai „Deltuva“ ir Venta“ esą dirba be sutrikimų.
Italijoje įstrigusios „Romuvos“ iniciatyvą darbo ginčus spręsti pasitelkus į pagalbą „prievaizdą“ – įtakingą tarptautinę transporto organizaciją ITF – LJL laivininkystei vadovavęs buvęs jūrų kapitonas Audronis Lubys vertino kaip jūrininkų pastangas kirsti šaką, ant kurios jie patys sėdi: „Įmonei reikia finansinės pagalbos, o ji toliau žlugdoma – padėtis destabilizuojama pačių darbuotojų rankomis.“
Neišlaikė ir įmonės vadovo nervai?
Prie įmonės destabilizavimo, regis, prisidėjo ir pats A.Lubys, praėjusią savaitę savo noru atsistatydinęs iš Lietuvos jūrų laivininkystės generalinio direktoriaus pareigų. O juk dar ne taip seniai jis kalbėjo apie „šviesą tunelio gale“, reiškė viltis, jog skolose skendinti laivininkystė galėtų „išsikapanoti iš finansinės duobės“, jeigu sulauktų pagalbos iš valstybės.
Greičiausiai ir pačiam A.Lubiui jau atsibodo savo uždarbio sąskaita kredituoti valstybinę įmonę, kuriai vadovavo trejus metus. Arba įžvalgus vadovas pajuto neišvengiamo bankroto grėsmę? Pasirodo, atlyginimų laiku negauna ne tik 230 LJL laivuose plušančių jūrininkų, bet ir 20 kranto tarnybų darbuotojų.
Lietuvos vardą užsienio šalyse smukdančią Jūrų laivininkystę valdo Susisiekimo ministerija, kuriai priklauso 56,66 proc. įmonės akcijų. Dar 2,8 proc. įgijęs Valstybės turto fondas, likusias – privatūs akcininkai, daugiausia buvę ir esami laivininkystės darbuotojai.
Pernykščiai LJL nuostoliai siekia 3,7 mln. eurų, (2013 m. – 11,8 mln. eurų). Šią įmonę dar slegia ir 13 mln. eurų paskola SEB bankui, kurią reikėjo grąžinti vasarį.
Reikia tik dirbti, tada atsiras pinigų
LJL laikinasis vadovas Valerijus Adamonis pasakojo, kad laive „Romuva“ dėl neišmokėtų algų kilęs konfliktas vos nevirto streiku: „Laivas atgabeno į uostą pavojingą krovinį, reikėjo jį iškrauti, o įgula ėmė streikuoti – pasiskundė ITF. Kas bus, jeigu visi taip darys ?“
Tačiau LJL būstinės duris varstančios jūrininkų žmonos tvirtina, kad tik taip dar galima iš darbdavio išsireikalauti atlyginimus: „Kai grįžę iš reisų vyrai pradeda spausti vadovybę, pasakoti Darbo inspekcijai, kad laivuose kaip vergai plantacijose dirba nemokamai, vienam kitam kartais pavyksta atgauti sąžiningai uždirbtus pinigus.“
„Reikia dirbti, o ne verkšlenti, tada bus ir pinigų. Kam jie skundžiasi, tie tegul ir atlyginimus moka“, – atsistatydinusio A.Lubio žodžius kartojo V.Adamonis, tikriausiai kaip ir jo pirmtakas negaunantis visos uždirbtos algos.
Vyriausybė nė piršto nepajudino
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža nemano, kad merdintis nacionalinis laivynas jau priėjo liepto galą: „A.Lubys pakėlė įmonę – atsirado krovinių, pradėta mokėti palūkanas bankams. Tačiau to neužtenka. Kodėl Jūrų laivininkystę valdanti Susisiekimo ministerija, viską gerai žinodama, nė piršto nepakrutina, kad jai padėtų.“
Anksčiau P.Bekėža ramino LJL jūrininkus galvodamas, kad radikalūs veiksmai sužlugdys įmonę, o tada ir jie patys nukentės – neteks darbo vietų. Tačiau dabar profsąjunga pasirengusi suteikti pagalbą visiems algų negaunantiems jūrininkams, atstovauti jų interesams teisiniuose ginčuose su darbdaviais.
„Reikia su jais aštriau kalbėti. Pardavus motorlaivį „Akvilė“, dalis atlyginimų „Romuvos“ įgulai sumokėta. Tiesa, du trečdalius susišlavė SEB bankas, o kita dalis skirta skoloms už degalus ir paslaugas. Šitaip dirbant toli nenuplauksi. Vyriausybė privalėtų tartis su bankais dėl skolų atidėjimo, paremti įmonę valstybės investicijomis. Kitaip nepavyks išsikapstyti.“
Tačiau susisiekimo viceministas Saulius Girdauskas kratosi atsakomybės už laivininkystę: „Tai ne mūsų darbas, laivyba – ne kelių infrastruktūra, o jūrų verslas, kurį turi kontroliuoti Ūkio ministerija. Taip jau susiklostė, kad tik administruojame šią įmonę.“
Laivininkystė išsikapanos plukdydama dujas?
Lietuvos jūrų laivininkystė įklimpo į skolas po to, kai už SEB banko suteiktą 24 mln. litų paskolą įsigijo naują motorlaivį „Venta“. Paskui pasaulį sudrebino ekonominė krizė, pelningų užsakymų netekusi jūrų transporto įmonė ėmė dirbti nuostolingai – pajamų pristigdavo net palūkanoms.
Susisiekimo ministras Rimantas Stankevičius, pareiškęs, jog neleis skandinti Jūrų laivininkystės, šios minties plačiau nekomentavo, todėl laivyno ir kranto tarnybų darbuotojai tik spėlioja, koks gelbėjimo planas bus pasirinktas. Viena kryptis jau pradeda ryškėti.
Birželį visuotiniame LJL akcininkų susirinkime Susisiekimo ministerija pritarė siūlymui parduoti naujausią motorlaivį „Venta“, su kuriuo anksčiau sietos viltys atsigauti, įsitvirtinti laivybos rinkoje. Beje, pagrindinė įmonės savininkė ministerija pritarė pati sau – palaimino strateginį planą atsiskaityti su kreditoriais atsikratant laivų.
Lietuvos jūrų laivininkystė, anot S.Girdausko, dar nelaidojama – su Energetikos ministerija ir bendrove „Klaipėdos nafta“ esą kalbama apie jos perorientavimą į kitokios veiklos sektorių.
Klaipėdos uoste veikia suskystintųjų dujų terminalas, todėl viceministras aptakiai kalbėjo apie kažkokias žlungančios laivininkystės galimybes įsiterpti į perspektyvią dujovežių rinką.
