Ką labai lengva daugumai pamiršti kalbant apie Graikiją yra tai, kad ji sudaryta iš žmonių – tingių, linksmų, lieknų, storų, jaunų, senų, protingų, kvailų, turtingų, vargšų, įdomių, nuobodžių, išradingų, suktų, blogų, gerų, patiklių, išsilavinusių ir nelabai...
O kur dar visi tie – per vidurį arba truputėlį labiau tokie, mažiau anokie. Tie beveidžiai žmonės ir jų gyvenimai – niekam nematomi ir niekam nerūpi. Daug lengviau pasmerkti ir palaidoti beveidę minią...
Galbūt tuo Europos Sąjunga ir apsuko visiems galvas. Dabar kaip kokioje romėnu kautynių arenoje mes, paprasti žmogeliai, su ES pasu gavome laisvę pakelti nykštį ir nuleisti.. Net be jokio tikslo, tik dėl to, kad – leista. Keista, kodėl pakelti tą nykštį darosi vis sunkiau, o nuleisti taip smagu?
Gal todėl, kad nuo tų antikinių kautynių laikų niekas nepasikeitė – kraujo, tegul ir perkeltine prasme, troškulys mus atsekė net į civilizuotąją Europą.
Neteisinu Graikijos, nes patys graikai savęs neteisina. Neginsiu jų ir nieko neįrodinėsiu. Nėra ši šalis nei mažiau kalta, nei labiau verta to, kaip gyvena šiandien. Bet šiandien panašiai gyvena nemažai kitų valstybių, kurios irgi pilnos tingių, linksmų, lieknų, storų, jaunų, senų, protingų, kvailų, turtingų, vargšų, įdomių, nuobodžių, išradingų, suktų, blogų, gerų, patiklių, išsilavinusių ir nelabai žmonių.
Kaip ir visas kitas valstybes Graikiją valdo politikai, kurie irgi buvo demokratiškai išrinkti ir kurie taip pat yra arba geri, arba blogi, arba per vidurį.
Kaip ir visur kitur čia yra ir korumpuotų, ir bejėgių, ir pervertintų, ir išrinktų į valdžią vien todėl, kad nebuvo kito pasirinkimo. Pridaryta daugybė klaidų, ir pasaka galėjo tęstis be galo. Jei parašyčiau ką nors naujo apie šią šalį, jos politikus, jos istoriją, jos žmones, tikriausiai gaučiau kokį medalį. O jei bandyčiau ką nors įtikinti, kad nei Kostas nei Eleni nevogė, ar, kad Nikas ir Maria nuoširdžiai mokėjo mokesčius, ko gero, retas patikėsite. Na ir netikėkite, bet kam pykti?
Kodėl niekas nepyksta ant japonų, kurių šalis yra prasiskolinusi daug labiau nei Graikija?
Žinoma, japonai toli, o Graikija čia pat, galima sakyti, kaimynė, patogi pigioms atostogoms, bet šiaip jau labai bloga, nes bloga jos valdžia, o jos žmonės nusipelnė to, kas jiems atsitiko... Ir apskritai ten per daug saulės, o mums tenka mokėti už šildymą. Tai neteisinga mūsų atžvilgiu.
Neteisingos triskart mažesnės mūsų pensijos (ar tikrai, ar visų?), nes mūsų valstybės tarnautojų armija irgi dirbo. Ir sunkiai... Ne taip kaip tie graikai, neretai iš vienos pensijos dabar išlaikantys per nesibaigiančią krizę bedarbiais tapusių vaikų šeimas. Tačiau bet kuriuo atveju ten, be vaikščiojimo į paplūdimius, juk daugiau nėra ką veikti...
Jeigu jums pavyktų pažvelgti ne į minią, bet į atskirus veidus, gal būtų lengviau suvokti, jog ir graikai nori lygiai to paties kaip ir mes. Visi norime būti savo šalyje saugūs. Jeigu kažkam pikta ant Graikijos, tai pykite ant to senuko, kuris šiandien savo miestelio vaistinėje negavo jam būtinos dozės vaistų, ar to dar vieno jauno žmogaus, kuris kaip šimtai ir tūkstančiai kitų Lietuvos ir Graikijos piliečių yra priverstas emigruoti. Nes politikams ir valdžiai jūsų pyktis – kaip nuo žąsies vanduo. Jei sugebėtumėm nepamiršti ir visada matyti, iš ko susideda valstybė, iš ko sudaryta Europa, gal tada liautumėmės būti tokie kategoriški. Nenorite, nepalaikykite, nenorite, niekas neverčia suprasti ir atjausti. Bet dar daugiau pykčio šaliai, kuriai ir taip negera, gal nebeliekime?
