Lietuvos teisės instituto mokslininkas Gintautas Sakalauskas
sako, kad tam tikras nusikalstamumo lygis esant jauno amžiaus dėl
paauglių spontaniškumo yra būdingas. Pasak kriminologo, valstybė
prioritetą turi skirti ne bausmėms, o pozityvaus elgesio skatinimui.
„Nusikalstamumas yra būdingas tokiame amžiuje ir (valstybė)
nebūtinai turi bausti ir kištis. Tiesiog skatinti pozityvų elgesį,
bet nepulti bausti“, – žurnalistams Teisingumo ministerijoje sakė
G.Sakalauskas.
Apklausos duomenimis, buvę apvogti sakėsi daugiau nei 18 proc.
apklaustųjų. 17,5 proc. respondentų sakė, jog patyrė patyčias
elektroninėje erdvėje – beveik 13 proc. vaikinų ir daugiau nei 22
proc. merginų. Dėl to į policiją teigė kreipęsi 3,5 proc.
paauglių.
Tuo metu beveik 26 proc. 12-15 metų amžiaus asmenų sakė, jog
šeimoje jie buvo pastumti, jiems buvo trenkta arba suduotas antausis.
Toks veiksmas buvo įvykdytas prieš daugiau nei 26 proc. vaikinų ir
25 proc. merginų.
Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotoja Laima Žilinskienė
sakė, kad instituto vykdyto projekto metu buvo atlikta ne tik
nukentėjusiųjų apklausa, tačiau teisėsaugos bei suinteresuotų
institucijų programos, susijusios su šių pažeidimų prevencija,
analizė. Tirta programa, pasak mokslininkės, tėra deklaratyvaus
pobūdžio.
„Progama, kurią mes tyrėme (2009 – 2013 metų Nepilnamečių
justicijos programą), yra tokio labau deklaratyvaus
pobūdžio. Formali, kaip sako ekspertai“, – žurnalistams teigė
ji.
Pasak L.Žilinskienės, žmonės, realiai susiduriantys su
nusikaltimus darančiais paaugliais, neturi galios priimti sprendimus.
„Tie realiai veikiantys žmonės, dirbantys konkretų darbą,
nors ir vadovaujantį, jie turi tokias pesimistines nuotaikas, todėl
kad į jų nuomonę nelabai atsižvelgiama. Praktiškai programa eina
sau, o darbas eina sau“, – kalbėjo mokslininkė.
„Politinio palaikymo, apskritai tokios politinės valios, kad
nepilnamečių problemos yra svarbios. (...) O kitas dalykas į
nepilnamečių problemas žiūrėti sistemiškai“, – sakė ji,
paklausta, ko trūksta, kad tos programos pradėtų veikti.
Tai, kad kada nors kartą gyvenime grasinant buvo verčiami
atiduoti daiktus, teigė maždaug 5 proc. atsakiusiųjų. Buvę
plešiami pasisakė apie 8 proc. vaikinų ir 2 proc. merginų. Kiek
daugiau nei 37 proc. šio nusikaltimo aukų yra kreipęsi į
policiją.
Beveik 5 proc. respondentų sakė buvę sumušti taip, kad teko
kreiptis į gydytoją. Taip sumušti sakėsi 6,5 proc. vaikinų ir
beveik 3 proc. merginų. Daugiau nei 38 proc. nukentėjusiųjų
kreipėsi į policiją.
4 proc. paauglių buvo grasinta panaudoti smurtą dėl religijos,
kalbos, rasės, socialinės padėties ar tautybės (5 proc. vaikinų
ir kiek mažiau nei 3 proc. merginų). Beveik 5 proc. nukentėjusių
nurodė kreipęsi į policiją.
Tai, kad jiems šeimoje buvo trenkta daiktu, stipriai smogta ar
pastumta, teigė kiek daugiau nei 6 proc. apklaustųjų. Tai buvo
padaryta 6,5 proc. vaikinų ir beveik 6 proc. merginų. Nenurodyta,
kiek nukentėjusiųjų dėl to kreipėsi į policiją.
Apklausos rezultatuose nurodyta, beveik dvigubai dažniau nuo
įvardytų nusikaltimų nukenčia nepilnamečiai, kurie patys yra
padarę nusikalstamą veiką. Plėšimais ir vagystėmis, fiziniu
smurtu šeimoje apklausoje išsiskyrė Vilnius.
Apklausa vykdyta 2013-2015 metais, Lietuvos teisės institutui
vykdant projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir
viktimizacija“.
Tyrimo metu buvo apklausti 2824 moksleiviai.