Kai kurios profesinės sąjungos ir Teisėjų taryba tokį
siūlymą kritikuoja, ragindamos kelti atlyginimus.
Projekto autoriai teigia atsižvelgę „į Finansų ministerijos
pateiktą informaciją, kad artimiausiu metu šalies finansinės
galimybės bus labai ribotos“.
„Manome, kad šiuo metu bazinio dydžio nustatymas iki 130,5
euro atitiktų šalies ūkio vystymosi tendencijas“, – rašoma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinamajame rašte.
Bazinis dydis taikomas apskaičiuoti politikų, teisėjų,
valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas ir
karių atlyginimus.
Tai reiškia, kad jų baziniai pareiginiai atlyginimai kitąmet
nesikeistų, išskyrus atvejus, kai būtų priimami atskiri sprendimai
dėl konkrečių darbuotojų algų koeficientų dydžio pakeitimo.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius
BNS teigė, kad suderinus su Finansų ministerija, siūlymas nekeisti
pareiginės algos bazinio dydžio pateiktas dėl to, kad didinama
minimali mėnesio alga.
Jo teigimu, vienu euru padidinti pareiginės algos bazinį dydį
valstybei kainuotų nuo 7 iki 9 mln. eurų per metus.
„Vyriausybė turi savo prioritetus (...), o visko absoliučiai
didinti negalima, nes dar finansai to neleidžia“, – teigė
G.Klimavičius.
Nuo liepos mėnesio minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra 325
eurai. Minimali alga buvo keliama ir pernai spalį – 10,1 euro iki 300
eurų.
Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais –
prasidėjus ekonominei krizei jis buvo sumažintas nuo 490 litų
(141,9 euro) iki 450 litų (130,5 euro). Tais metais šalies bendrasis
vidaus produktas smuko beveik 15 procentų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika
augs 2,5 proc., kitąmet – per 3 procentus.
Teisėjų taryba teigia, kad atlyginimai per krizę gali būti
sumažinti tik laikinai, o ekonominiai rodikliai „neleidžia daryti
išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir
finansinės padėties“.
Tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas BNS teigė, jog pagal
Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Seimas turi teisę sumažinti
atlyginimus tik įstatymu ir tik laikinai – kol valstybės
ekonominė ir finansinė padėtis yra itin sunki.
E.Laužikas neatmetė galimybės, kad ateityje dėl šio bazinio
dydžio nedidinimo gali būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
„Žinoma, ateityje gali kreiptis“, – sakė jis.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų
įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga savo ruožtu paragino
pakelti pareiginės algos bazinį dydį iki 138 eurų. „Manome, kad
viešajame valdyme prioritetu turi būti laikomi žmogiški ištekliai
ir jų gerovė“, – rašoma profsąjungos pastabose, kurios pateiktos
prie įstatymo projekto.
„Mes neigiamai žiūrime. Mes kiekvienais metais vis prašome
atstatyti ar iš dalies atstatyti bazinį dydį valstybės
tarnautojams ir mums vis pasako, kad ne“, – BNS sakė profsąjungos
pirmininkės pavaduotoja Rima Kiselienė.
Ji piktinosi, kad 2009 metais mažinant bazinį dydį valstybės
tarnautojams buvo pažadėta, jog jis bus sumažintas laikinai iki
krizės pabaigos, tačiau „tas laikinumas tampa pastoviu dydžiu“.
R.Kiselienė taip pat teigė, kad šios kadencijos Vyriausybei
nuosekliai keliant minimalų darbo užmokestį, kai kurių valstybės
tarnautojų alga tuoj su pastaruoju susilygins.
„Mūsų žmonės, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai jau arti
to, kad minimalią algą tuoj gaus, – sakė ji. – Žmonės baigę
aukštuosius mokslus tampa pašalpų gavėjais.“
Tuo metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų
susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis teigė, kad Seimui
priėmus naują Vidaus tarnybos statuto redakciją, kurioje
išdėstyta nauja darbo apmokėjimo sistema, pareigūnų darbo
užmokestis nebebus skaičiuojamas remiantis šiuo baziniu dydžiu.
„Priėmus statutą ir jame išdėsčius darbo užmokesčio
sistemą pareigūnai po baziniu pareiginės algos dydžiu
nepatenka“, – BNS sakė V.Banelis.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų
ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų
ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos profesinė
sąjunga „Solidarumas“ informavo, kad pastabų ir pasiūlymų dėl
pateikto projekto neturi. Nacionalinis pareigūnų profesinių
sąjungų susivienijimas pagal nustatytą terminą pastabų
nepateikė, teigia ministerija.
Projektą svarstyti Vyriausybei Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija pateikė penktadienį, rašoma teisės aktų duomenų
bazėje.
Per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės
tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir 2014 metų
sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai. KT
antikonstituciniu buvo pripažinęs sprendimą, kuriuo darbo
užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais
sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už
kvalifikacines klases.