Profesinės reabilitacijos paslaugomis ugdomas ar atkuriamas neįgaliųjų darbingumas ir didinamos jų įsidarbinimo galimybes. Žmogus, dalyvaujaujantis profesinės reabilitacijos programoje gali: įsivertinti savo profesinius gebėjimus, gauti profesinio orientavimo konsultacijas, atkurti arba išsiugdyti naujus profesinius gebėjimus, gauti pagalbą įsidarbinant. Taip pat galima palaikymo darbo vietoje paslauga.
„Neįgalieji renkasi skirtingas mokymo programas, iš kurių populiariausios: apskaitininko, smulkaus verslo administratoriaus, kompiuterio pagrindų vartotojo, floristo-gėlių pardavėjo, fotografo, socialinio darbuotojo padėjėjo, pynėjo iš vytelių, pardavėjo, krautuvų vairuotojo, kelionių vadovo, kasininko programos, – vardina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė. – Mokymo programos parenkamos kiekvienam individualiai įvertinus jo poreikius ir šalyje vyraujančių profesijų paklausą“.
Specialistė pasakoja, kad profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantiems asmenims, neatsižvelgiant į kitas gaunamas pajamas, skiriama ir mokama profesinės reabilitacijos pašalpa. Ji mokama kiekvieną mėnesį nuo pirmos dalyvavimo programoje dienos, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Skatins motyvaciją dirbti
Tuo tarpu R.Kavaliauskaitė atkreipia dėmesį, kad neįgaliesiems, po profesinės reabilitacijos, dažnai neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba konstatuoja padidėjusį darbingumą. „Po mokymų žmogaus darbingumo lygis gali padidėti dėl įgytų socialinių įgūdžių. Viskas būtų gerai, bet čia atsiranda nesutapimas: padidėjus darbingumo lygiui, žmogus nepasveiksta, o padidėjęs darbingumo lygis reiškia, kad žmogui sumažėja neįgalumo pensija, – problemą įžvelgia R. Kavaliauskaitė. – Šiandien tokia situacija nelabai palanki neįgaliesiems, juk po mokymų ne kiekvienam pavyksta įsidarbinti ir žmonės pasiskundžia dėl sumažėjusios neįgalumo pensijos“.
Sąjungos prezidentė priduria, kad tokias problemas būtų galima išspręsti. „Dabar neįgalumo pensijų sistema tokia, kad negalia yra atvirkščiai proporcinga darbingumui: kiek turi neįgalumo, kita, atvirkščioji, pusė bus darbingumas. Tuo tarpu kai kuriose kitose šalyse negalia ir darbingumas yra nustatomi atskirai, tad negalios pensijai darbingumo lygis neturi įtakos. Pvz., žmogus turi 80 proc. neįgalumą, bet jis gali būti 100 proc. darbingas. Pas mus neįgalumas ir darbingumas yra „surišti“, dėl ko kartais nukenčia žmonės“, – sako specialistė. Vis gi, nepaisant to, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis yra gana didelis – kasmet į programą pakliūna vidutiniškai apie 500 neįgalių asmenų. Per 6 mėnesius po programos baigimo vidutiniškai įsidarbina apie 47 procentai iš jų.
„Po profesinės reabilitacijos vienas iš rodiklių yra reikalavimas, kad būtų stebima, kiek ilgai žmonės išlieka darbo vietoje“, – sako R.Kavaliauskaitė. Tačiau nors vidutiniškas įsidarbinimo rodiklis per 6 mėnesius po programos baigimo yra gana geras – apie 47 procentai, nemaža dalis įsidarbinusių asmenų neįsitvirtina darbo rinkoje ir po kelių mėnesių meta darbą. „Kodėl taip atsitinka? Būna ir taip, kad darbdaviai neįgaliųjų atžvilgiu yra nusiteikę pozityviai, tačiau skeptiškai į neįgalius darbuotojus žiūri kiti kolektyvo nariai: atseit, toks žmogus bus nenašus, sirgs. Taip pat trūkdžiu pasitarnauja ir neįgaliesiems nepritaikyta aplinka, – trumpalaikio darbo priežastis vardina R. Kavaliauskaitė. Ji pastebi, kad kartais mokymai neįgaliesiems būna per trumpi, todėl žmonės į naują darbovietę ateina ne pilnai pasiruošę vykdyti jiems keliamus reikalavimus. Taip pat dalis pačių neįgaliųjų kartais neturi motyvacijos dirbti.
„Pagrindinis siektinas tikslas dabar būtų – kaip išlaikyti žmogų darbo rinkoje, kaip jį paskatinti ir motyvuoti, – kalba E.Čaplikienė. – Siekiant, kad įsidarbinę neįgalieji kuo ilgiau išliktų darbe bei suteikiant didesnę atsakomybę profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms už profesinės reabilitacijos programą baigusius asmenis, profesinės reabilitacijos programa buvo papildyta nauja paslauga – palaikymas darbo vietoje.
Tai yra pagalbos įsidarbinusiam neįgaliajam teikimas, sprendžiant asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemas. Tai ir tarpininkavimas tarp asmens ir darbdavio bei jų konsultavimas, sprendžiant problemas, susijusias su darbo santykiais ar sąlygomis bei kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką“.
Anot specialistės, kalbant apie neįgaliųjų užimtumo bei profesinės reabilitacijos sistemos tolimesnio vystymo perspektyvas, vienas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų yra „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“, o vienas iš uždavinių yra „Padidinti gyventojų, ypač ilgalaikių ir nekvalifikuotų bedarbių bei neįgaliųjų, užimtumą“. 2015−2017 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų numatoma įgyvendinti profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo projektą, kurio vertė – iki 7,588 mln. Eur (iki 4,344 mln. Eur – Europos socialinio fondo lėšų, iki 3,244 mln. Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų).
Numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu 2000 neįgaliųjų bus suteiktos profesinės reabilitacijos paslaugos.
