Jei ne apie stresą išduodantys gestai ir šiek tiek išsigandusios akys, iš nuoširdžių šypsenų būtų sunku atspėti, kad irakiečių šeimas į Lietuvą atginė ne suplanuotos geresnio gyvenimo paieškos, o labai pagrįsta baimė dėl savo gyvybės. Penkiolika į Lietuvą atvykusių krikščionių irakiečių savo šalyje patyrė persekiojimus dėl tikėjimo.
Naują gyvenimą Lietuvoje pradedantys žmonės jau pradėjo mokytis lietuvių kalbos, po truputį bando pažinti mūsų kultūrą, šalies istoriją. Į Lietuvą atvyko keturi vyrai, aštuonios moterys ir trys nepilnamečiai jaunuoliai, kurie rudenį turėtų tęsti mokslą sostinės mokyklose.
G.Grušas: „Mūsų seneliai buvo pabėgėliai“
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas teigė, kad pagalba pabėgėliams yra viena iš krikščioniško gyvenimo pareigų. „Buvo gautas pagalbos prašymas iš Irako. Tai ne naujiena, juk ir Šventasis Tėvas prašo nuolatos melstis už tuos, kurie yra karo zonose.“
G.Grušas dėkojo įstaigoms ir organizacijoms, kurios noriai prisidėjo, aukojo ir suteikė įvairios pagalbos perkeliant šeimas iš Irako.
„Mūsų seneliai buvo pabėgėliai – Vokietijoje, Amerikoje po Antrojo pasaulinio karo jie gyveno karo pabėgėlių stovyklose“, – sakė G.Grušas.
„Carito“ atstovė: „Tai šilti ir išsilavinę žmonės“
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė pasakojo, kad į „Caritą“ kreipėsi konsulas Irake – jis išreiškė susirūpinimą šeimų padėtimi.
„Tai žmonės išsilavinę, geranoriški, šilti, iš karto užsimezgė santykis su parapijos šeimomis“, – pasakojo I.Skuodienė. Vaikai jau susipažįsta su Lietuvos ugdymo sistema, irakiečiai aktyviai mokysis lietuvių kalbos.
Pasak I. Skuodienės, šeimoms reikės įvairios pagalbos: „Kviečiu šeimoms pasiūlyti ir tai, ko nupirkti negalima – draugystę. Ačiū ir tiems, kurie sutikę gatvėje pamojuoja ir taip parodo lietuvių svetingumą.“
„Būtų puiku, jeigu miestiečiai turėtų galimybių ir laisvo laiko pakviesti šeimas pietų, pasivaikščioti po miestą, kitaip tariant, pasiūlyti draugystę“, – sakė I.Skuodienė, paklausta, kokios pagalbos šeimoms labiausiai reikėtų artimiausiu metu.
Užsienio reikalų ministro patarėjas Donatas Augulis tikino, kad Lietuvos valstybės išduotos vizos galioja iki lapkričio antrosios, bet iki to laiko bus atliktos reikiamos procedūros, kad irakiečiai galėtų kurti gyvenimą Lietuvoje.
Irakietė: „Bijojome išeiti iš namų“
Irakietė Klara Lazar Banyameen Shamoon sutiko papasakoti savo asmeninę istoriją bei pirmuosius įspūdžius apie Lietuvą. „Esu iš Irako. Ten dirbau valstybiniame sektoriuje. Į Lietuvą atvykti man padėjo Lietuvos garbės konsulas Irake. Atvykome iki Turkijos, tada gavome vizas keliauti į Lietuvą. Mes jautėme labai didelį persekiojimą vien todėl, kad esame katalikai. Jie nemėgsta katalikų, nes tai taikūs ir ištikimi savo tikėjimui žmonės.“
Jauna moteris sunkiai rinko žodžius: „Iš Irako išvykome, nes jautėme grėsmę gyvybei. Negalėdavau išeiti iš namų be savo brolio. Nuolatinė sprogimų baimė, jokių galimybių laisvai vaikštinėti gatvėmis. Bijome eiti į darbą, nes baisu būti pagrobtam. Dažnai sapnuodavome, kad į mūsų namus įsiveržia IS teroristai. Mano tėvas nemiegodavo paromis, nes bijojo, kad bet kuriuo metu pasigirs beldimas į duris ir mus išsives ar nužudys.“
K.L.B.Shamoon prisipažino, kad labai pasiilgsta Irake likusios sesers.
„Oro uoste, kai pamatėme, kaip šiltai mus žmonės sutinka, pajutome, jog gyvenimas prasideda iš naujo. Gera kvėpuoti švariu oru“, – pasakojo irakietė ir pridūrė, kad lietuviai nuo pirmos minutės atvykėlius priėmė labai nuoširdžiai.
„Dėkoju visiems, kas prisidėjo prie mūsų atvykimo į Lietuvą. Mes miegame ramiai ir jaučiame saugūs dėl savo gyvybės“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris ir pridūrė, kad Lietuvoje nori gyventi kuo savarankiškiau, kad nereikėtų prašyti pašalpų ar kitų išmokų.