Aptikus palaikus kelio tiesimo darbai buvo sustabdyti, prasidėjo archeologiniai tyrimai. Kadangi čia vykdomi beveik 10 milijonų eurų pramonės parko antrojo etapo infrastruktūros įrengimo darbai ir taip vėluoja, papildoma gaišatis kelia susirūpinimą Šiaulių miesto valdžiai.
Šiaulių miesto taryba sudarė komisiją dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo. Ji turės kuo skubiau priimti sprendimą – perlaidoti palaikus ar palikti.
Žudynių vieta buvo žinoma
Apie tai, kad šalia naujai rengiamo kelio yra masinių žudynių vieta, buvo žinoma jau seniai. Ši į Kultūros vertybių registrą įtraukta paminklinė teritorija yra aptverta ir pažymėta memorialine lenta.
Tiesiant kelią į tai buvo atsižvelgta – pagal parengtą projektą požeminės komunikacijos turėjo žudynių vietą aplenkti. Taip ir buvo padaryta.
Klojant nuotekų vamzdžius jokių problemų nekilo, o greta nuotekų trasos kasant tranšėją vandentiekio vamzdžiams ekskavatoriaus kaušas iškasė žmogaus kaukolę.
Archeologinių tyrimų atlikti pakviesta archeologė Audronė Šapaitė sakė, kad apie čia vykdytas masines žudynes ir duobėse palaidotus žmones buvo žinoma jau seniai, tačiau nesitikėta, kad kapavietė gali atsidurti tiesiamos trasos kelyje.
Atkasė ir vėl užkasė
Pasak archeologės, naciai iš Šiaulių kalėjimo čia vežė kalinius ir šaudė. Masinės žudynės buvo vykdomos keliais etapais: 1941 metais, 1942–1943 metais ir 1944-ųjų vasarą, prieš sovietų kariams užimant Šiaulius.
Iš viso aštuoniose maždaug 7–15 metrų ilgio bei 3–3,5 metro pločio duobėse buvo užkasti 732 sušaudyti žmonės.
Nužudytųjų skaičių nustatė dar 1944 metais specialiai nacių žiaurumams tirti sudaryta komisija, kuriai vadovavo NKVD. Žudynių vietą komisija nustatė pagal liudininkų pasakojimus.
Tada buvo atkastos visos duobės su žmonių palaikais, kai kurie nužudytieji identifikuoti.
Kadangi palaikai dar nebuvo spėję suirti, tai atpažintų nužudytųjų palaikus jų artimieji pasiėmė ir perlaidojo kapinėse. Kitų nužudytųjų palaikai surašius aktą vėl buvo užkasti.
Yra žinoma, kad viena šiaulietė masinių žudynių vietoje likusių artimo žmogaus palaikų perlaidojimo į tuometinę valdžią kreipėsi dar 1960 metais.
Nepavyko nustatyti vietos Projektuojant kelio ir požeminių komunikacijų tiesimą Šiaulių pramonės parke į tai, kad čia yra masinių žudynių vieta, buvo atsižvelgta. Iš pradžių buvo numatyta, kad požeminės komunikacijos turėtų driektis per žudynių vietą, todėl dar 2009 metais buvo užsakyti žvalgomieji archeologiniai tyrimais.
Nors per šiuos tyrimus jokių palaikų nebuvo rasta, projektuotojai vis dėlto nusprendė požemines komunikacijas tiesti ne per galimą kapavietę, o ją aplenkti.
Tai, kad net ir bandant aplenkti kapavietę buvo atkasti žmonių palaikai, archeologė A.Šapaitė aiškino tuo, kad masinių žudynių vieta remiantis liudininkų pasakojimais galėjo būti netiksliai nustatyta.
„Problemų atsirado ir dėl pasikeitusio reljefo, virš šios dabar aptiktos kapavietės anksčiau driekėsi sovietmečiu nutiestas betoninis kelias“, – sakė A.Šapaitė.
Rado ir šovinių bei gilzių
Kartu su muziejininku Tomu Grigu bei trimis jai paskirtais pagalbininkais dirbanti A.Šapaitė dar negali pasakyti, kiek žmonių palaikų rasta šioje duobėje.
„Palaikų liekanos suverstos netvarkingai. Čia rasta batų, drabužių liekanų, šovinių, tūtelių. Gali būti, kad čia bus nustatyta nuo penkiasdešimties iki šimto žmonių palaikai“, – sakė archeologė.
Kas bus daroma su identifikuotais palaikais, A.Šapaitė kol kas nežino. Tai priklausys nuo Šiaulių miesto tarybos sudarytos komisijos sprendimo.
„Logiška būtų atlikus tyrimus palaikus palaidoti kitoje vietoje. Tačiau lemiamą žodį turi tarti komisija.
Sulaukus jos sprendimo čia vykdomus tyrimus būtų galima baigti per savaitę. Tuomet čia vėl galėtų triūsti statybininkai.
Tačiau neaišku, ar jie tiesdami komunikacijas neatkas ir likusių septynių kapaviečių. Tuomet čia vykdomi kelio tiesimo darbai nutrūktų kur kas ilgesniam laikui“, – sakė A.Šapaitė.
Gali tekti grąžinti paramos pinigus
Pagal projektą čia turi būti nutiestas dviejų kilometrų ilgio kelias ir įrengta industriniam parkui reikalinga infrastruktūra.
Iš europinės paramos lėšų vykdomas 32,6 milijono litų vertės projektas turi būti baigtas iki šių metų spalio.
Jei darbai nebus baigti laiku, savivaldybei gali tekti grąžinti europinę paramą.
