Ogi tada, kai kalbama apie šventą tautos tradiciją, kurią ypač ištikimai puoselėja visokioms žalingoms naujovėms mažiau pasiduodanti provincija, – per kokią nors viešą šventę nusitašyti, o po to susimušti.
Tokia drama neseniai sukrėtė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Jos vedlys ir dvasinis tėvas milijonierius R.Karbauskis – ne tik itin stambus žemvaldys, bet ir žinomas baltų ainis, taip pat blaivybės apaštalas, šių idėjų sklaidai negalintis atriekti šiek tiek iš savo milijonų.
Tai, kad šio žmogaus nulinė tolerancija burnelei yra ir oficiali partijos pozicija, iki šiol buvo tarsi aišku.
Tačiau tas aiškumas susvyravo po to, kai valstiečių atstovai Pakruojo rajono taryboje nubalsavo, kad alaus virimo ir gėrimo tradicijomis garsėjančiame krašte būtų baigtas pernai pradėtas eksperimentas – rajono miestelių šventės be jokio alkoholio.
Klausiami, kodėl balsavo prieš nealkoholines šventes, stulbinusias ne tik kaimyninius rajonus, bet ir visą Lietuvą, Pakruojo valstiečiai su žaliaisiais mekeno ir mūkė skirtingai: vieni aiškino, kad buvo suvedžioti kitų valdančiųjų, antri – kad nesuprato, kas vyksta, ir nesiorientavo erdvėje, treti – kad uždraudus alkoholį žmogeliai įniko šniaukšti narkotikus, tad šventės tapo dar baisesnės. Juokingiausia, kad visi prisiekinėjo, jog nei patys geria, nei kitiems pataria.
O tikroji tokio balsavimo priežastis greičiausiai yra ta, kad vietiniai alkoholio prekeiviai prispaudė naują savivaldybės valdžią, o kartu ir didžiausių blaivininkų partiją Lietuvoje. Todėl R.Karbauskis nuo nuosavos partijos ir gavo bokalu per galvą.
Nieko nepadarysi – tradicijos yra tradicijos.