J.Zupavičius buvo Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, vienas iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių. Jis II pasaulinio karo metais gelbėjo žmones Kauno gete, 1944 metais buvo žiauriai nukankintas Kauno IX forte.
Šioje istorinėje ceremonijoje specialiai iš Izraelio atskrido Judos Zupavičiaus žmona Dita Šperlingienė (Zupavičienė), taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Yehudas Gidronas, Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.
Pernai šio namo kieme buvo atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams, tarp jų ir J.Zupavičiui. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.
„Aš vėl mūsų kieme. Tylu. Praėjo daug, labai daug metų. Matau save visuomet skubančią jauną gimnazistę, pilną jėgų ir energijos. Ir vėliau su Juda laimingus, žengiančius į naują gyvenimą. Vieną saulėtą sekmadienio rytą tai dingo kaip gražus sapnas... Gete aš pažinau kitą Judą, kuriam pasiūlė, kaip buvusiam Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, organizuoti žydų geto policiją ir tuo pačiu jos veiklą pogrindyje. Pažinau kovotoją, kuris buvo beveik tikras, kad užmokės už tai savo gyvybe. Tai buvo vidinė kova: iš vienos pusės, reikėjo pristatyti vokiečiams žmones sunkiems darbams, iš kitos – stengtis padėti savo tautai. Aš mačiau, kad tai veda jį į pražūtį, bet nutariau, kad neturiu teisės jo atkalbinėti – tegu veikia pagal savo sąžinę“, – prisiminė Dita Šperlingienė (Zupavičienė).
Kauno geto žydų policija labai aktyviai veikė pogrindyje. Tik su žydų policijos pagalba buvo įmanoma išnešti iš geto vaikus, įnešti ir išnešti ginklus, slaptai vežimais įvežti maistą. Gete buvo bunkeris, kuriame mokino šaudyti, getas buvo paslapčia fotografuojamas, renkami dokumentai, fiksuojamos nacistų pavardės ir veiksmai.
Žydų geto policija 3 metus vedė kiekvienos dienos įvykių slaptą dienyną. Dienynas buvo slepiamas įvairiose vietose. J.Zupavičius žmonai pabrėždavo, kad pasaulis po karo sužinotų visą tiesą. Jis nurodė, kur visa tai užkasti, numatydamas, ką daryti, kai jo nebebus.
J.Zupavičius buvo žiauriai kankinamas – jis tylėjo. Vedamas sušaudyti, jis dainavo savo mylimą dainą hebrajų kalba: „Šita daina mane užkerėjo ir kitos jau nebus niekados!“.
