Kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamajame procese
valstybės institucijos laiku tinkamai neatsižvelgė į neteisėtai
Lietuvos sieną kirtusių vaikinų, kaip prieglobsčio prašytojų,
statusą. Tokiems pažeidžiamiems asmenims yra nustatyta speciali
apsauga pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę, pažymima
antradienį išplatintame teismo pranešime.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, tęsdamos baudžiamąjį
persekiojimą ir atsisakydamos jį nutraukti, institucijos teikė
pernelyg didelę reikšmę formalioms arba esminės reikšmės šiame
kontekste neturinčioms aplinkybėms, pavyzdžiui, tam, kad ieškovai
neturi asmens dokumentų ar neteisingai nurodė savo amžių.
Antradienį paskelbtoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į
tai, kad baudžiamajame procese tinkamai atsižvelgus į nurodytą
ieškovų statusą, jie turėtų būti ne suimti, o apgyvendinti
specialioje tokiems asmenims skirtoje įstaigoje.
Teismai nustatė, kad nors ieškovai patyrė neigiamų emocinių
išgyvenimų savo kilmės valstybėje, iš kurios buvo priversti
išvykti, sunkius padarinius jų psichinei sveikatai lėmė ir
suėmimas Lietuvoje. Tai esą patvirtina psichologo išvados.
Ieškovas Qaisas Naseri buvo neteisėtai suimtas 107
dienas, o ieškovas Ghulamas Mohammadas įkalinimo įstaigoje praleido 112 dienų.
Bylos duomenimis, užsieniečiai buvo sulaikyti netrukus po to,
kai perėjo sieną. Jau pirmosios apklausos metu pakankamai aiškiai
suformulavo išvykimo iš savo kilmės šalies tikslą – pasinaudoti
prieglobsčio teise- ir nurodė, kad yra iš Afganistano.
Atsižvelgiant į sudėtingą šioje šalyje esančią situaciją,
anot teismo, tai gali būti vienas iš veiksnių, patvirtinantis tokio
ketinimo realumą.