„Rudens sesijoje esame numatę pateikti projektus, kurie pagerintų tarnybos sąlygas kariams, tiek aprūpinant juos ginkluote, ekipuote, tiek galbūt nuo kitų metų startuojant su nauja apmokėjimo tvarka. Dar nėra projektų, bet mes kalbėjome iš principo, kad tai svarbu, nes politinė situacija pakankamai įtempta, reikia pildyti kariuomenės padalinius kariais“, – po susitikimo žurnalistams sakė J.Olekas.
Pasak jo, naujieji įstatymų pakeitimai bus taikomi profesionaliems kariams, o jie reikalingi, kad didėjant atlyginimams ir keičiantis socialinei aplinkai kariuomenė išlaikytų savo patrauklumą. Detaliau siūlymo ministras nekomentavo, argumentuodamas, jog tai – tik idėja, projektai bus paruošti rudenį.
„Gyvenimas keičiasi, kyla minimali alga, kyla gyvenimo standartai, ilgėja gyvenimo trukmė, civiliniame gyvenime žmonės vėliau išeina į pensiją, todėl mums reikia daugelio dalykų, kad profesionali kariuomenė neprarastų patrauklumo, palyginti su pasiekimais civiliniame gyvenime“, – sakė ministras.
J.Oleko teigimu, lėšų karių algoms augti bus didėjant krašto gynybai skiriamam biudžetui, kuris kitąmet turėtų didėti dar 30 procentų. „Iš tų asignavimų, kuriuos gauname kaip krašto apsauga, jūs žinote, kad mes turime pirminį biudžeto projektą, kuris numato didėjimą apie 30 proc., iš ko mes ne tik pertvarkysime kariuomenės ruošimą, infrastruktūrą, bet ir pirksime ginklus, modernizuosime kariuomenę, bet dalis tų lėšų prieaugio bus nukreipta tarnybos patrauklumo didinimui“, – kalbėjo J.Olekas.
Anksčiau Seime ministras yra sakęs, kad 2016 metų biudžete lėšos krašto apsaugai didės dar trečdaliu ir turėtų sudaryti 1,46 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemetinis Lietuvos gynybos biudžetas siekia 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pagrindinės politinės partijos yra susitarusios pasiekti, kad iki 2020 metų krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
