„Rudens sesijoje esame numatę pateikti projektus, kurie
pagerintų tarnybos sąlygas kariams, tiek aprūpinant juos ginkluote,
ekipuote, tiek galbūt nuo kitų metų startuojant su nauja apmokėjimo
tvarka. Dar nėra projektų, bet mes kalbėjome iš principo, kad tai
svarbu, nes politinė situacija pakankamai įtempta, reikia pildyti
kariuomenės padalinius kariais“, – po susitikimo žurnalistams
sakė J.Olekas.
Pasak jo, naujieji įstatymų pakeitimai bus taikomi
profesionaliems kariams, o jie reikalingi, kad didėjant atlyginimams
ir keičiantis socialinei aplinkai kariuomenė išlaikytų savo
patrauklumą. Detaliau siūlymo ministras nekomentavo,
argumentuodamas, jog tai – tik idėja, projektai bus paruošti
rudenį.
„Gyvenimas keičiasi, kyla minimali alga, kyla gyvenimo
standartai, ilgėja gyvenimo trukmė, civiliniame gyvenime žmonės
vėliau išeina į pensiją, todėl mums reikia daugelio dalykų, kad
profesionali kariuomenė neprarastų patrauklumo, palyginti su
pasiekimais civiliniame gyvenime“, – sakė ministras.
J.Oleko teigimu, lėšų karių algoms augti bus didėjant krašto
gynybai skiriamam biudžetui, kuris kitąmet turėtų didėti dar 30
procentų. „Iš tų asignavimų, kuriuos gauname kaip krašto
apsauga, jūs žinote, kad mes turime pirminį biudžeto projektą,
kuris numato didėjimą apie 30 proc., iš ko mes ne tik
pertvarkysime kariuomenės ruošimą, infrastruktūrą, bet ir
pirksime ginklus, modernizuosime kariuomenę, bet dalis tų lėšų
prieaugio bus nukreipta tarnybos patrauklumo didinimui“, – kalbėjo
J.Olekas.
Anksčiau Seime ministras yra sakęs, kad 2016 metų biudžete
lėšos krašto apsaugai didės dar trečdaliu ir turėtų sudaryti
1,46 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemetinis Lietuvos
gynybos biudžetas siekia 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pagrindinės politinės partijos yra susitarusios pasiekti, kad
iki 2020 metų krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2
proc. bendrojo vidaus produkto.