Druskininkų merui R.Malinauskui priklausanti sodyba Latežerio kaime tapo visuotinio susidomėjimo objektu.
Aplinkosaugininkai kaltina merą, esą šis savo valdos tvorą užtvėrė iki pat Ratnyčios upės, taip pažeisdamas reikalavimą išlaikyti 5 metrų pakrantės apsaugos zoną.
Valdininkams užkliuvo ne tik tvora, bet ir namas.
Nors 2006 metais jis buvo rekonstruotas gavus visus reikiamus leidimus, vėliau pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas, siekiama jį nugriauti. Esą leidimai buvo išduoti neteisėtai, o pastatas – per arti Ratnyčios upės.
Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad tiek pastatas, tiek jį juosianti tvora šioje vietoje stovi nuo 1960 metų.
Sodyba aplinkosaugininkams užkliuvo tik tada, kai jos savininku tapo Druskininkų meras R.Malinauskas.
Tvoros – gyvuliams apsaugoti
„Kol sodyba priklausė mano močiutei, niekam ji neužkliuvo. Tik visai neseniai kai kuriems politikams kilo noras mane paversti didžiausiu pažeidėju. Gaila, jog į argumentus, elementarią logiką ir teisės aktus niekas nenori atsižvelgti“, – stebėjosi R.Malinauskas.
1960 metais prie Ratnyčios upės kranto iškilusį seną ūkinį pastatą su žemės sklypu R.Malinausko močiutė Zosė Miliauskienė įsigijo 2005 metais.
Jau tuo metu sodybos tvora siekė upės pakrantę. Taip buvo visame Latežerio kaime. Šalia upės įsikūrę žmonės apsitvėrė ne nuo kaimynų, bet siekdami apsaugoti gyvulius – kad išleisti iš tvartų ir nuėję prie upės atsigerti jie nenuklystų.
Unikalų sodybas juosiančių tvorų išdėstymą pastebėjo ir paveldosaugininkai. Latežeris buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam suteiktas oficialus Aštuoniolikos sodybų gatvinio kaimo statusas.
Praėjusiais metais nuspręsta vertingąja savybe laikyti ne tik kaimo tvorų vietas, bet ir istorines sklypų ribas. Tik neseniai, ko gero, ne be įtakos iš šalies, konstatuota, kad senųjų tvorų jau nebeliko, tad kaimui teisinė apsauga nėra būtina – ji nuo 2015 metų kovo 16 dienos buvo panaikinta.
Dėl palikimo – bėdos
Druskininkų mero senelė Z.Miliauskienė sodybą rekonstruoti, gavusi visus reikiamus leidimus, pradėjo 2006 metais.
Pastatas šiek tiek atitrauktas nuo Ratnyčios upės, o kiemą juosianti net 99 metrų ilgio tvora liko savo vietoje.
Tiesa, vietoj sovietmečiu suręsto ir sunykti baigiančio aptvaro iškilo lentų tvora su betono pamatu. Kaip ir kitose kaimo sodybose, ji siekė upę.
2008 metais baigus rekonstrukciją pastatas buvo oficialiai pripažintas tinkamu naudoti.
Viešajame registre įregistruoti keturi turtiniai vienetai – namas, jį juosianti tvora, gręžinys bei vandenvalos įrenginys.
Tuo metu niekam į galvą neatėjo, jog rekonstruota sodyba ateityje gali tapti rimtų teisinių ginčų objektu.
Prieš mirtį Z.Miliauskienė savo turtą testamentu išdalijo anūkams. Namas ant Ratnyčios upės kranto atiteko R.Malinauskui.
Beje, nuo 2008 metų, kai buvo baigta rekonstrukcija, šiek tiek pasikeitė upės vaga.
Vanduo pagraužė dalį tvoros pamato, paplovė krantą. Norint sustabdyti eroziją, teko pakrantę sutvirtinti akmenimis.
„Prieš trejus metus mirus močiutei, nei šis pastatas, nei jį juosianti tvora kurį laiką niekam neužkliuvo. Puolimas prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų.
Artėjant rinkimams opozicijos atstovai pareiškė, jog užtvėriau priėjimą prie upės, netrukus apsilankė ir aplinkosaugininkai. Močiutės, kurią labai gerbiau ir mylėjau, palikimas tapo priemone kai kuriems politikams daryti sau reklamą“, – pasakojo R.Malinauskas.
Liepė nugriauti tvorą
2014-ųjų gegužės 21 dieną R.Malinauskas sulaukė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros privalomojo nurodymo. Juo liepta iki liepos 15 dienos iš Ratnyčios upės apsaugos zonos pašalinti tvorą.
Paaiškinta, jog tvora iki pat vandens driektis negali, nes pažeidžiamas dar 1995 metais priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo draudžiama vandens telkinių apsaugos zonoje tverti tvoras ir nurodoma leisti praeiti visiems norintiems. Šiai upei nustatyta 5 metrų pločio apsaugos zona.
R.Malinauskas bandė įrodinėti, jog tvora čia stovėjo dar nuo 1960 metų. Jis pateikė net močiutės samdytų darbininkų darytas nuotraukas.
Jose aiškiai matyti, kad tvora driekiasi iki pat vandens, kaip ir kitose kaimo sodybose.
Po močiutės mirties sodybos savininku tapusio Druskininkų mero argumentai liko neišgirsti.
Niekas neatsižvelgė ir į tai, jog įstatymai negalioja atbuline data. Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas savo sprendimu privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.
Pasisamdęs advokatus R.Malinauskas aplinkosaugininkų nurodymą nugriauti dalį tvoros apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui.
Motyvuota tuo, jog tiek sodyba, tiek ją juosianti tvora atsirado dar 1960 metais, statiniai iškilo laikantis visų reikalavimų, jie pripažinti tinkamais naudoti, įtraukti į registrą.
„Teismui pateikiau daug įrodymų, jog tvora toje pačioje vietoje stovėjo dar sovietmečiu. Tai ir visą gyvenimą šiame kaime gyvenusio eigulio, kitų žmonių liudijimai. Taip pat močiutės samdytų darbininkų darytos nuotraukos. Todėl tikėjau, jog teismas panaikins nurodymą griauti tvorą“, – aiškino R.Malinauskas.
Sprendimą jau apskundė
Tikėjęs, kad įstatymai atbuline data galioti negali, R.Malinauskas liko priblokštas. Kauno apygardos administracinis teismas atmetė jo skundą ir paliko galioti reikalavimą nugriauti dalį tvoros.
Druskininkų meras pripažino turintis įtarimų, jog toks sprendimas specialiai jam – žinomam politikui.
„Atrodo, jog gyvename ne teisinėje, bet politinių užsakymų ir nurodymų valstybėje. Jeigu esi šiek tiek žinomas, ant tavęs galima išpilti bet ką, kas šauna į galvą, ir pateikti kaip blogio įsikūnijimą.
Gaila ir liūdna, kita vertus, toks kelias veda į beviltiškumą. Kur mes gyvename, kur gyvensime ateityje? Jeigu žmogus, viską padaręs teisiškai, laikęsis visų reikalavimų, gavęs reikiamus leidimus, pastatą pridavęs negali būti garantuotas, ar kam nors ateityje panorėjus nebus paverčiamas pažeidėju. Tikras absurdo teatras“, – piktinosi R.Malinauskas.
Socialdemokratų partijos vicepirmininkas pripažino negalintis jokiais logikos dėsniais pagrįsti sprendimo įstatymus taikyti atbuline data. Anot jo, tai veda į visišką chaosą.
„Įsivaizduokite, vieną dieną Seimas priima įstatymą, jog keli kilometrai nuo bažnyčių negali stovėti gyvenamieji namai. Ką darome tada – nugriauname visus prieš šimtą metų statytus namus? Absurdas, tačiau taip yra, jei taikome įstatymus atbuline data“, – sakė R.Malinauskas.
Druskininkų meras šį sprendimą jau apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Advokatą pribloškė argumentai
„Nagrinėtos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ši namų valda ir ją sauganti tvora stovėjo dar prieš įsigaliojant teisės aktams.
Tvora tebestovi ir dabar, o prievolės nugriauti iki įstatymo priėmimo buvusią tvorą teisės aktai nenumato“, – rašoma Kauno apygardos administracinio teismo sprendime.
Šis argumentas nustebino R.Malinauskui atstovaujantį žinomą advokatą Gintarą Černiauską.
Tai, ką jis laikė esmine aplinkybe, kad visi R.Malinausko senelės sodybos statiniai visiškai legalūs, o tvora čia stūksojo nuo 1960 metų, vertinama kaip reikšmės neturintys teiginiai.
„Faktas, jog Nekilnojamojo turto registre statinys – tvora yra įregistruotas, nedaro statinio besąlygiškai teisėto ar neteisėto“, – rašome teismo sprendime.
„Vadovaujantis šia logika, visi be išimties statiniai, esantys arčiau nei 5 metrai nuo kranto, turi būti griaunami.
Ko gero, net Palangos tiltas, kuris iškilo dar tarpukariu. Įstatymas turi būti be išimties taikomas visiems.
O dabar atrodo, jog egzistuoja lygių bei lygesnių žmonių visuomenė. Vieniems tokia tvarka privaloma, o kitiems, kurių į teismą dar niekas nepadavė, – ne“, – stebėjosi G.Černiauskas.
Advokatas keistu ir nesuvokiamu pavadino teismo sprendime nurodytą motyvą, jog aplinkosaugininkų privalomas nurodymas nelaikytinas sankcija, o tik prevencine priemone. Jos paskirtis – pašalinti neigiamus aplinkai veiksnius.
„Ką tai reiškia – nugriauti tvorą prevenciniais tikslais? Dabar niekas negali būti garantuotas dėl savo turto. Nesvarbu, kad jis įsigytas ir valdomas teisėtai. Šiuo atveju valstybė, kurios vardu skelbiami tokie sprendimai, turi būti pasirengusi atlyginti žalą“, – sakė G.Černiauskas.
Advokatui atrodo keista, kad 2006–2008 metais, kai vyko ginčo objektu tapusios sodybos rekonstrukcija, niekas jos neskundė ir neginčijo.
Dar keisčiau skamba teismo sprendime nurodytas argumentas, jog R.Malinauskas nepateikė įrodymų, kad tvora pastatyta siekiant užtikrinti saugų naudojimąsi sodyba.
„Ši byla mums dar kartą primena, kad mūsų valstybėje negalioja jokia senatis, įstatymu nustatytos elgesio taisyklės gali būti keičiamos arba savaip interpretuojamos teismo sprendimu, o vadinamiems „pažeidėjams“ teisė taikoma pasirinktinai, tad visi mes bet kada galime tapti teisės pažeidėjais“, – sakė G.Černiauskas.
Lauks galutinių teismo sprendimų
Raimondas Merčaitis
Aplinkos ministerijos Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas
„Mūsų regione atvejų, kai tvoromis užtveriama apsauginė vandens telkinių zona, nėra labai daug. Bylinėtis teko su Prienų rajono gyventoju. Pralaimėjęs bylą jis pats viską susitvarkė. Dar viena tokia byla yra Varėnos rajono apylinkės teisme.
Kitais atvejais žmonės patys nugriauna tvoras, dažnai nereikia net privalomojo nurodymo mūsų pareigūnams suradus neleistinoje vietoje atsiradusį statinį ir aiškinantis, kam jis priklauso, savininkas pats atvyksta ir informuoja apie pašalintą pažeidimą.
Tai, jog Latežerio kaime istoriškai tvoros buvo tveriamos iki pat vandens, man žinoma. Dar vienas to kaimo gyventojas teisme bandė įrodyti, jog reikalaujama nugriauti jo tvora iki pat vandens driekiasi jau seniai. Tačiau teismas nurodė ją nugriauti.
Įstatymai turėtų galioti nuo jų priėmimo datos.
Tačiau istoriškumą labai sunku įrodyti, nes tvoros anksčiau nebuvo inventorizuojamos. Todėl įrodyti, kada ji buvo pastatyta, gana nelengva.
Esama daug įvairių situacijų. Būna ir taip, jog tvora pastatoma tvarkingai, išlaikant pakrantės apsaugos juostą, bet dėl tam tikrų gamtinių reiškinių vanduo pasislenka arčiau.
Tada žmonėms kyla klausimas – ką daryti. Juk vandeniui dar labiau pasislinkus, apsaugos juostoje gali atsirasti ir namas. Kaip elgtis tokiose situacijose, įstatymai nenurodo.
Taip nutiko ir R.Malinausko atveju. Upės vaga šiek tiek pasikeitusi ir pasislinkusi arčiau namo. Byloje atliekamos ekspertizės dėl upelio ir pastato. Aiškinamasi, ar jis pastatytas senoje vietoje.
Prokuratūra prašo sprendimą pripažinti R.Malinausko sodybą tinkama naudoti laikyti neteisėtu. Dėl to taip pat spręs teismas. Lauksime ir žiūrėsime, kokie bus teismų sprendimai.“
