D.Henke sakė pasigendanti politinių partijų sutarimo šiuo
klausimu. Jos nuomone, šiuo metu referendumas neįvyktų.
„Jei lieka tik referendumo būdas, mes turime kuo nuosekliau jam
pasiruošti, neskubėti, pasitelkdami Lietuvos institucijas,
Vyriausybę, Seimą, visomis galimybėmis garsinti žinią lietuviams,
ką reiškia šis referendumas, kas jame bus sprendžiama. Manau,
visų pirma Lietuvoje turėtų būti visų politinių partijų
sutarimas šiuo klausimus, ko, mano nuomone, nėra“, – BNS sakė
D.Henke.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams,
kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų
palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės
metu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau
leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.
Politikai svarsto referendumą surengti kitų metų spalį kartu su
Seimo rinkimais. Pagal įstatymą, pataisa bus priimta, jeigu už ją
balsuos daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Pasak išeivijos atstovės, šiuo metu svarbiausia išspręsti
klausimą dėl užsienyje gimusių lietuvių vaikų, kad jie galėtų
turėti Lietuvos pilietybę.
„Mes juo auklėjame lietuviška dvasia leisdami į
šeštadienines mokyklėles ir siųsdami vasarą praleisti laiką pas
senelius ir stovyklas, kodėl šitie vaikai negali turėti
lietuviškos pilietybės, jei jie to nori? Jie jaučiasi lietuviais ir
šneka lietuvių kalba“, – sakė D.Henke.
Penktadienį vykusiuose rinkimuose už D.Henke balsavo 70 Pasaulio
lietuvių bendruomenės Seimo delegatų. Amerikos lietuvis Jonas
Prunskis surinko 24, o Danijos lietuvių atstovas Artūras Maslauskas
– 13 balsų.
Į šią savaitę Seime vykstantį Pasaulio lietuvių
bendruomenės Seimą atvyko per 100 atstovų iš daugiau kaip 30
pasaulio valstybių.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas posėdžiauja kas treji
metai.