Praėjusiais metais Užsienio reikalų ministerija (URM) finansavo 26 asociacijų ir viešųjų įstaigų projektus, kuriems iš biudžeto buvo skirta per 62 tūkst. eurų (216 tūkst. litų).
Bet paaiškėjo, kad ministerija buvo atrinkusi ir finansavo projektus, kuriems pinigai negalėjo būti skirti.
Negana to, kai kuriais atvejais sprendimai paremti vieną ar kitą projektą buvo priimami jiems pasibaigus.
Antai sutartis su Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija dėl renginio buvo pasirašyta praėjus daugiau kaip savaitei po to, kai jis jau buvo įvykęs. Panašiai sudaryta sutartis su asociacija Bibliotekininkų klubu.
Vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas rašinio ir esė konkursas pernai vyko kovą–balandį, o sutartis dėl jo finansavimo su URM buvo sudaryta, kai visos su projektu susijusios išlaidos jau buvo patirtos – tik gegužės pabaigoje.
Užčiuopė interesų konfliktą
Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį, kad ministerija kai kuriais atvejais nesidomėdavo, kaip įvykdyti jos finansuojami projektai.
Jie buvo pripažįstami tinkamais net neturint apie juos tikslios informacijos.
Negana to, skirstant paramą neišvengta ir galimų interesų konfliktų.
Pavyzdžiui, URM pernai finansavo „Globalios Lietuvos“ programos projektus, kuriems buvo skirta per 66 tūkst. eurų (230 tūkst. litų).
Finansavimo vertus projektus atrinkinėjo Užsienio lietuvių organizacijų projektų atrankos komisija.
O jai priklausė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, balsavęs už tai, kad pinigai būtų skirti trims jo atstovaujamos organizacijos projektams.
Parama – be prioritetų
Valstybės kontrolei užkliuvo ir tai, kaip skirstoma pagalba besivystančioms šalims.
Už tai atsakinga URM. Tačiau nors valstybė šiam tikslui išleido per 30 mln. eurų (105 mln. litų), tik dešimtadalis šios sumos ėjo per ministerijos pareigūnų rankas.
Didžiąją dalį lėšų išdalijo kitos institucijos, o URM esą atliko tik statisto vaidmenį.
Panaši padėtis susiklosčiusi ir teikiant humanitarinę pagalbą. 2014 metais valstybė per įvairias institucijas šiam tikslui panaudojo per 347 tūkst. eurų (1,2 mln. litų), bet ministerija kontroliavo tik maždaug pusės lėšų skyrimą.
Todėl kontrolieriams kilo abejonių, ar kitos institucijos pinigus naudojo tinkamai. Mat URM, kuri atsakinga už prioritetų įgyvendinimą teikiant humanitarinę pagalbą, vis dar nėra jų apibrėžusi.
Realybė skyrėsi nuo planų
Kontrolieriai nurodė ir daugiau URM klaidų naudojant valstybės lėšas.
Įžvelgta, kad ministerija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų įsigydama su kelionių organizavimu, diplomatinio krovinio gabenimu bei renginių organizavimu susijusias paslaugas – gerokai viršijo išankstinę sutarčių vertę.
Pagal sutartis su šių paslaugų teikėjais, iš pradžių planuota įsigyti 4,2 mln. eurų (14,5 mln. litų) vertės paslaugų, bet faktiškai įsigyta net už 4,7 mln. eurų (16,4 mln. litų) daugiau – iš viso išleista 11,5 mln. eurų (30,9 mln. litų).
Todėl, anot auditorių, galima daryti išvadą, kad ministerija netiksliai apskaičiuoja planuojamų įsigyti paslaugų apimtį ir sutarčių kainas, o esant netinkamai sutarčių vykdymo kontrolei sudaromos sąlygos paslaugas neribotai pirkti neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų.
Taupyti nesistengta
Ministerijai pažerta priekaištų ir už tai, kad diplomatinėms atstovybėms buvo suteikta galimybė vykdyti paskirus mažos vertės pirkimus Lietuvoje – iš viso daugiau kaip už 216 tūkst. eurų (748,5 tūkst. litų).
Vykdydama centralizuotus pirkimus ministerija būtų privalėjusi skelbti atvirus konkursus, tačiau tokiu atveju būtų buvę galima tikėtis mažesnių išlaidų.
Negali numatyti nelaimių
Reaguodama į auditorių priekaištus URM atsikirto, kad stichinių ar dėl žmogaus veiklos kylančių nelaimių negalima suplanuoti, todėl iš anksto sudėtinga nustatyti humanitarinės pagalbos prioritetus.
Vis dėlto ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas BNS nurodė, kad ketina įvertinti Valstybės kontrolės siūlymus dėl pagalbos besivystančioms šalims ir kitais metais pateikti atitinkamo įstatymo pataisas.
Tiesa, URM tikino griežtai besilaikanti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme įtvirtintų pagalbos teikimo mechanizmų.
Valdininkų klaidų gausa bado akis
Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius:
„Visuotinis įstatymų laikymasis yra viešoji gėrybė ir šalies turtas, o visuomenės susitartų taisyklių ir tvarkos laužymas – viešoji blogybė.
Todėl mūsų krašto žmonės pagrįstai tikisi principingų veiksmų ir reikalauja realios tarnautojų atsakomybės už savo veiksmus.
Bet klaidų gausa rodo nepakankamą valstybės tarnybos darbo kultūrą ir netinkamą pirkimus atliekančių specialistų kvalifikaciją.
Užsienio reikalų ministerijai rekomendavome imtis priemonių, kurios rodytų šeimininkišką valstybės požiūrį naudojant biudžeto lėšas.“