Politikai nenori vaidinti numirusių ir vėl prisikėlusių. Kodėl?

Mečys Laurinkus
Iki rinkimų į Seimą liko kiek daugiau nei metai, tačiau nei parlamentinės, nei kitos partijos kol kas nerodo pastangų bent kiek sudominti rinkėjus naujomis idėjomis. Ir anksčiau naujų minčių nebuvo gausu, dabar jos visiškai išnyko.
Daugiau nuotraukų (1)
Vienas po kito vyksta partijų suvažiavimai, kuriuose, be smulkių intrigų ar pabodusios senų-naujų veidų (ne idėjų) temos, nieko daugiau neišspaudžiama. Prieš dešimt metų partijų vadovai nors pavaidindavo susinervinusius, dabar kuo nors piktinasi tik su savimi diskutuojantys apžvalgininkai.
Ministras J.Olekas, pavadinęs bedarbius nevykėliais, davė šimtaprocentę progą opozicijai trenkti per pakinklius socialdemokratams. Bet reagavo tik „darbietis“ V.Gapšys, ir tai, ko gero, tik savo nuomonę reikšdamas.
Kodėl tokia tyla? Todėl, kad darbą turintys politikai nemėgsta bedarbių ir juo labiau nedarbo temos.
Bedarbiai, kaip ir kitų kategorijų rinkėjai, partijoms parūpsta likus mėnesiui iki rinkimų.
O, kita vertus, rinkėjams taip ir reikia. Tegu ir toliau į Seimo kėdes kiša politikus, kurie jau patys nebesuskaičiuoja, kiek kadencijų ten sėdi. Tiesa, buvo metas, kai kur kas švelnesni valdančiųjų politikų samprotavimai sukeldavo audrą, o amžinatilsį K.Čilinskas nesunkiai surinkdavo pasipiktinusius prie Seimo rūmų.
Ar J.Olekas arba buvęs švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis, pasiuntęs protestuojančius mokytojus pasivaikščioti prospektu, nesuvokia, ką sako? Ne tik suvokia, bet ir labai gerai žino, kad jokios reakcijos nebus.
Mokytojai, susitaikę su likimu, nulenkę galvą skubės į amžinas derybas su valdžia, o bedarbiai bijos prarasti bet kokią galimybę rasti darbo. Valdžia kerštinga. Ir vis dėlto kadangi, be rinkėjų baudžiauninkų, dar yra ir laisvų piliečių, su jais galima pasikalbėti apie būsimus Seimo rinkimus.
Kaip ir dera demokratinėse valstybėse, reikėtų pradėti nuo opozicijos. Pirmiausia nuo didesnės jos dalies konservatorių. Kiek galimybių jie turi laimėti rinkimus? Jokių.
Net kyla įtarimų, kad amžini socialdemokratų oponentai užkulisiuose yra susitarę su valdančiaisiais, kad jie pabūtų valdžioje dar vieną kadenciją. Tokio silpno vadovavimo opozicijai dar neteko matyti per visą atkurtos nepriklausomybės laiką.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) yra visiškai išsisėmę ir bejėgiai. Gyvena tik V.Landsbergio autoritetu, kažkada jo sutelktais rinkėjais ir nepaliaujamu rašymu.
Nežinia, ką iš tikrųjų apie bedarbius galvojo buvęs partijos vadovas A.Kubilius, bet, sprendžiant iš pirmininko keitimo motyvų, pasipūtimas prieš žemesnio luomo piliečius jam nebuvo svetimas.
Nauja partijos galva protinga, nors vis daugiau ženklų, kad jos tikroji vieta užsienio politikoje. Tiek kalbėjimo stiliumi, tiek elgesiu tai visiškai ne partijos vadovas. Žinoma, šiais laikais ir santūrus žmogus svajonėse gali pavirsti Terminatoriumi. Bet ar to reikia?
Miklus partijos vadovas jau kitą dieną po J.Oleko samprotavimų būtų nubėgęs į darbo biržą ir bedarbių akivaizdoje iš pasipiktinimo pradėjęs plėšytis marškinius. G.Landsbergis – ne politinės „bačkos“ žmogus. Tokius politikus rinkėjai gerbia, bet jų negirdi. Šiais laikais politikui, norinčiam, kad jį girdėtų, reikia šaukti, šokiruoti, vaidinti įtūžusį, apsimesti numirusiu ir vėl prisikelti.
Savaime suprantama, TS-LKD prieš rinkimus nesnaus, stengsis nusitverti už kokios nors kairiųjų klaidos, tačiau to nepakaks. Konservatoriai vis to paties V.Landsbergio dėka visada buvo stiprūs užsienio politikoje. Socialdemokratai turseno iš paskos.
Dabar užsienio politiką visiškai perėmė D.Grybauskaitė, o gynybos politikoje socialdemokratai lenkia konservatorius net kelis kartus.
Nesunku nuspėti, kad TS-LKD griežtins karinę retoriką ir siūlys sprendimus, kuriems valdantieji pradės priešintis. Vienas tokių – visuotinė karinė prievolė.
Šios idėjos autorė – šešėlinė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė. Tuo metu J.Olekas jau aiškina, kad šauktinių gali ir neprireikti. Pakaks savanorių.
Dar vienas konservatorių siūlymas – leisti šauliams namuose laikyti ginklus. Jis aiškiai į rinkimų ginčą orientuotas. Netenka abejoti, jog karinę temą bus stengiamasi rinkimų kampanijoje paversti dominuojančia.
Partijos vadovu tapęs G.Landsbergis paskelbė apie ketinimus kurti kitokią švietimo politiką. Kokia ji, kol kas negirdėti. Apie kitokią dešiniųjų socialinę politiką neverta ir kalbėti, nes tokios nėra.
Konservatoriai dažnai primena, kad socialdemokratai tik tęsia jų pradėtus gerus darbus, tačiau vertindamas Vyriausybę A.Kubilius parašė blogą pažymį. Už ką? Kad tęsia gerus darbus? Pasirodo, už naujų idėjų stoką. Už tai, ko ir patys ne per daugiausia turi.
Atsitiktiniai konservatorių tekstai ir žiniasklaidoje. Dažniausiai asmeninė nuomonė, bet ne partijos pozicija. Jei ne V.Landsbergio impulsyvios įžvalgos, pamanytum, kad dešinieji išvis nemėgsta rašyti.
Konservatoriai, ir ne vien jie, tebėra įsitikinę, kad jiems dar ilgai pakaks turėto ir tebeturimo ištikimų rinkėjų būrio. Trapus įsitikinimas.
Jeigu liberalui R.Šimašiui be didesnių nuotykių pasiseks pagaliau nuimti Žaliojo tilto skulptūras, daug dešiniųjų idėjinių rinkėjų pasislinks į šios netikėtai kylančios partijos pusę. O kiek kartų tokį veiksmą galėjo padaryti savivaldybę savo rankose turėję konservatoriai?
Jau dabar matyti, kad po Seimo rinkimų konservatoriams dar vieną kadenciją teks sėdėti opozicijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.