Kultūros paveldo departamentas Vilniaus savivaldybei yra davęs sutikimą laikinai nukelti 4 skulptūrų grupes ir jas rekonstruoti, nes dabartinė jų būklė kelia pavojų praeiviams ir tiltu važiuojančioms transporto priemonėms: metalas paveiktas korozijos, ištrupėjusios skulptūrų dalių sutvirtinimo siūlės, vietomis matomi plyšiai, įtrūkiai.
Pavojingos praeiviams
Naujausios VGTU atliktos ekspertizės išvados rodo, kad per pastaruosius šešerius metus įtrūkiai progresavo, irimo procesas paspartėjo. Nestabilios skulptūrų dalys gali bet kada atsiskirti ir kristi ant praeivių, ir į Neries krantinę. Pasak ekspertų, ilgiau delsiant, dėl kritinės būklės skulptūrų nukėlimo darbai ateityje gali būti labai komplikuoti arba iš viso neįmanomi.
Žaliasis tiltas su skulptūromis, vaizduojančiomis kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, yra pripažintas valstybės saugomu objektu, todėl apie atliekamus darbus yra informuotas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Šiuo metu parengiamieji darbai vyksta sklandžiai. Nuo liepos 19 dienos, kol vyks darbai, eismas Žaliuoju tiltu bus laikinai ribojamas. Šiuo metu pėsčiųjų eismas ribojamas viena tilto puse.
Darbus atlieka bendrovė „Grinda“. Demontuotos skulptūros bus saugomos vienoje savivaldybei priklausančių UAB „Grinda“ aikštelių.
Skulptūrų nukėlimo darbai kainuos apie 38 000 eurų.
Argumentai: už ir prieš
Vilniaus meras teigia, kad skulptūros turi būti nukeltos dėl saugumo, nes yra „kritinės būklės“, bet jų restauruoti ir grąžinti neketina.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
„Man asmeniškai atrodo, kad toje geopolitinėje situacijoje ir simbolikoje, kurią dalis žmonių įdėjo į skulptūras, jos yra provokuojančios“, – žurnalistams sakė meras Remigijus Šimašius.
„Aš nebūsiu pasirengęs siūlyti biudžete pinigų, kad jos grįžtų į tą vietą“, – pridūrė jis.
Meras sakė, kad ateityje skulptūros gali būti kur nors eksponuojamos pažintiniais tikslais, bet dėl to dar nenuspręsta. Jas paimti norėtų ir Grūto parkas.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas sakė skulptūras vertinantis kaip paminklą sovietinei santvarkai.
„Man tai reiškia garbinimą tų „išvaduotojų“, kurie Lietuvą išvadavo ir pamiršo išeiti, palikti mus ramybėje“, – BNS sakė jis.
Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas teigė, kad skulptūros gali būti suprastos „ir kaip dabartinio Rusijos imperializmo ideologijos išraiška, propaganda“.
„Sutinku, kad skulptūrų naikinti nereikia, bet jos neturi stovėti Vilniaus centre, viešojoje erdvėje. Ypač dabar, kai Rusija yra užgrobusi Krymą, eskaluoja ginkluotą konfliktą Ukrainoje. Tokias skulptūras derėtų perkelti į muziejinę erdvę“, – „Lietuvos rytui“ sakė jis.
Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis teigė, kad skulptūros yra „stalininio socialistinio realizmo“ pavyzdys. Jis atkreipė dėmesį, kad XIX amžiuje tiltas stovėjo be skulptūrų.
„Jas reikėtų kur nors išsaugoti, aš nemanau, kad ant tilto. Bet likviduoti ar išmesti būtų netikslinga“, – BNS sakė istorikas.
Žaliojo tilto skulptūros oficialiai yra pripažįstamos kaip kultūros vertybė. Jų nukėlimo oponentai argumentuoja, kad skulptūros yra neatskiriama tilto dalis, kaltina valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
„Jas buvo galima sutvarkyti stovinčias ant tilto. Tai yra pripažinti Lietuvos dailės autorių darbai. Tuo viskas pasakyta – visi jas kūrę autoriai yra Lietuvos dailės klasikai“, – BNS sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Fotomenininkas Saulius Paukštys ažiotažą dėl skulptūrų pavadino „politiniais žaidimais“. Jo teigimu, skulptūros yra natūrali po karo atstatyto tilto dalis.
„Tiltas statytas kaip savitas architektūrinis objektas su tomis skulptūromis kaip objekto dalimis. Jei mums nepatinka Mokslininkų rūmai su bokštu, ant kurio buvo žvaigždė, negi reikia nugriauti bokštą? Turi būti architektūrinis, ne politinis sprendimas“, – BNS sakė jis.
Lietuvos kultūros atašė Izraelyje, buvęs Vilniaus rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus BNS sakė, kad „nematytų nieko baisaus“, jei restauruotos skulptūros būtų grąžintos ant tilto.
Pasak jo, tik laikas parodys, kaip turėtų būti vertinamos skulptūros – „kaip pėdsakas autoritarizmo ir sovietizmo, kurių pamiršti nevalia, ar kaip priešo simboliai, kurie mus gąsdina“.
Filosofas Leonidas Donskis teigia, kad palikdami skulptūras „parodytume, kad sovietinės praeities nebijome, nes jau esame Vakarų geopolitinės erdvės dalis“.
„Toji skulptūrų baimė yra tarsi poimperinio mąstymo liekana. Veikia tarsi kompensacinis mechanizmas, kai skulptūroms nurašomos kažkokios nesuvestos sąskaitos“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Donskis.
