Užkalbinti rusai neslėpė pasipiktinimo. Jų teigimu, jei oficialiai restauruoti nukeliamos skulptūros nebus grąžintos ant tilto, tai reikš, jų manymu, panieką istorijai ir pasaulį nuo fašizmo išvadavusioms slavų tautoms.
„Istoriją reikia gerbti tokią, kokia ji buvo. O tiesa yra tokia, kad slavai išvadavo pasaulį, taigi ir Lietuvą nuo fašizmo. Tik gerbdamos praeitį tautos gyvens taikiai, nusiginkluos ir nebus karo. Jei lietuviai nori taikos, privalo ne niekinti ir griauti, o gerbti paminklus tos praeities, kai klestėjo tautų draugystė“, – įsitikinusi 63 metų Nelli pasivadinusi turistė iš Sankt Peterburgo iš į Vilnių atvykusios rusų turistų grupės.
Gaivina savo „balvonus“
Nelli tvirtino, kad ir Sankt Peterburge praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį kai kurios sovietinius vadus ir didvyrius šlovinančios skulptūros buvo nugriautos, bet dabar jos esą atstatomos.
Pažiūrėti, kaip rengiamasi nukelti skulptūras nuo tilto, atėję vilniečiai mero Remigijaus Šimašiaus ketinimą visam laikui pašalinti sovietmečio paminklus iš Vilniaus centro vertino įvairiai.
Vyresnio amžiaus gyventojai sakė pripratę prie skulptūrų ir vertinantys jas ne kaip sovietų ideologijos išraišką, o kaip jų pačių jaunystę primenančius žymenis.
„Istorija yra prostitutė, bet turime ją priimti tokią, kokia yra. Nebūkime bailiai ir priimkime. Šios skulptūros man primena mano jaunystę. Ir ne viskas tada buvo tik blogai. Aš už tai, kad skulptūroms būtų palikta paveldo apsauga“, – kalbėjo vilnietė Vida.
Pasikalbėjus su praeiviais ant Žaliojo tilto paaiškėjo, kad neteisinga manyti, jog sovietinių skulptūrų labiausiai gailisi rusakalbiai vilniečiai.
Ne visi rusai ilgisi sovietmečio
Kalbintas 32 metų Valerijus vaizdžiai pasakė, kad jam „kolchoznikai ir darbininkai nei galvoj, nei uodegoj“.
„Turiu didesnių rūpesčių, nei sukti galvą dėl kažkokių statulų. Taip, aš rusas, na, ir kas? Vilniuje apsigyveno mano senelis, jis lyg kariavo. Tai mūsų šeimoje nesureikšminta. Pamenu, kaip Kuro aparatūros gamykloje dirbęs tėvas keikdavo sovietų valdžią, nes maisto parduotuvėse nebuvo, anekdotus apie Brežnevą pasakodavo. Nach... tos skulptūros“, – numojo ranka Valerijus.
Vilniaus lietuvis 42 metų dviratininkas Marius pasisakė už tai, kad sovietinės skulptūrų grupės nebegrįžtų ant Žaliojo tilto, o iškeliautų į Grūtą.
„Atsimenu sovietinius laikus, atsimenu ir Sausio 13-ąją. Todėl ir nenoriu matyti šitų balvonų Vilniaus centre“, – atrėžė Marius.
Išveš į saugomą aikštelę
Nors Vilniaus savivaldybė neskelbia tikslios nukėlimo datos, portalo žiniomis, jos gali būti nukeltos pirmadienį iki 8 val. ryto ir išvežtos į vieną „Grindos“ aikštelių.
Kultūros paveldo departamentas Vilniaus savivaldybei yra davęs sutikimą laikinai nukelti 4 skulptūrų grupes rekonstruoti, nes dabartinė jų būklė kelia pavojų praeiviams ir tiltu važiuojančioms transporto priemonėms: metalas paveiktas korozijos, ištrupėjusios skulptūros dalių sutvirtinimo siūlės, vietomis matomi plyšiai, įtrūkiai.
Naujausios VGTU atliktos ekspertizės išvados rodo, kad per pastaruosius šešerius metus įtrūkiai didėjo, irimo procesas paspartėjo. Nestabilios skulptūrų dalys bet kada gali atsiskirti ir kristi ant praeivių ar į Neries krantinę. Pasak ekspertų, ilgiau delsiant, dėl kritinės būklės skulptūrų nukėlimo darbai ateityje gali būti labai komplikuoti arba iš viso neįmanomi.
Šiuo metu parengiamieji darbai vyksta sklandžiai. Nuo liepos 19 dienos, kol vyks darbai, eismas Žaliuoju tiltu bus laikinai ribojamas. Šiuo metu pėsčiųjų eismas ribojamas viena tilto puse. Darbus atlieka bendrovė „Grinda“. Demontuotos skulptūros bus saugomos vienoje iš savivaldybei priklausančių UAB „Grinda“ aikštelių. Skulptūrų nukėlimo darbai kainuos apie 38 tūkst. eurų.
R.Šimašius neketina atstatyti
Sekmadienį parengiamieji skulptūrų nukeldinimo darbai vyko ramiai, jokių provokacijų ir piketų, kurių baiminosi Vilniaus miesto valdžia, nebuvo.
Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba (NTPVT) šių metų vasarį nusprendė neišbraukti Žaliojo tilto skulptūrų iš saugotinų vertybių sąrašo. Vienintelis, balsavęs „už“, buvo šios tarybos pirmininkas Romas Pakalnis.
Jau išrinkta naujos sudėties NTPVT, jos pirmininku perrinktas R.Pakalnis, o nesutikusių skulptūras išbraukti iš Kultūros vertybių sąrašo tarybos narių neliko.
Taryba galutinį žodį dėl skulptūrų likimo spręs po atostogų, kai susirinks į posėdį rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius neslėpė ketinimų nebegrąžinti sovietmečio paminklų ant tilto.
„Man asmeniškai atrodo, kad toje geopolitinėje situacijoje ir simbolikoje, kurią dalis žmonių įdėjo į skulptūras, jos yra provokuojančios“, – praėjusį penktadienį per spaudos konferenciją sakė meras R.Šimašius. „Aš nebūsiu pasirengęs siūlyti biudžete pinigų, kad jos grįžtų į tą vietą“, – pridūrė jis. Meras sakė, kad ateityje skulptūros gali būti kur nors eksponuojamos pažintiniais tikslais, bet dėl to dar nenuspręsta. Jas paimti norėtų ir Grūto parkas.
Vadino istorijos niokojimu
Prieš sovietinių skulptūrų nuėmimą nuo Žaliojo tilto visam laikui griežtai pasisakė paveldosaugininkas, dešiniųjų pažiūrų Seimo narys Naglis Puteikis.
„Daviau leidimą griauti visas komunistines skulptūras, o Žaliojo tilto neleidau. Už tai daug kartų buvau kalamas prie kryžiaus Seime ir dabar sulaukiu priekaištų. Bet savo nuomonės neišsižadu: Žaliojo tilto skulptūros yra mūsų istorijos žymė, o ne Rusijos imperializmo propaganda. Didžiausia kvailystė už Rusijos agresiją Ukrainoje keršyti skulptūroms“, – tikino parlamentaras, iki praėjusių metų buvęs aktyvus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.
N.Puteikis įsitikinęs, kad Žaliojo tilto statulos yra tarsi vaizdinė istorijos pamokų medžiaga, rodanti ateities kartoms, koks buvo 50 metų trukęs sovietinės okupacijos laikotarpis.
„Pritariu, kad skulptūros turi būti kitaip apipavidalintos. Reikia informacinių lentelių, kareivius būtų galima, tarkime, aptverti grotomis. Bet griauti – ne! Tie paveldo specialistai, kurie pritaria griovimui, be muilo lenda į vieną vietą dabartinei Vilniaus valdžiai. Tai išverstakailiai, minkštakūniai!“ – įtūžiu taškėsi politikas ir paveldosaugininkas.
Jis ironiškai pridūrė: „Bet kuriuo atveju estetiniais sumetimais Žaliasis tiltas neturi būti tuščias. Ką mes ten statysime? Tikriausiai Dalią Grybauskaitę su gintariniais karoliais ir automatu ir šalia Algirdą Brazauską su kūju rankoje.“
N.Puteikis kaip pavyzdį pateikė Suomiją, kurią 1939 metais užpuolė stalininė Sovietų Sąjunga, subombardavo Helsinkį, atplėšė nuo Suomijos didelę teritorijos dalį. Tačiau Helsinkio centre iki šiol stovi paminklas Rusijos carui Aleksandrui II kaip tam tikros istorijos epochos paminklas.
Raudonajam fašizmui Vilniuje – ne vieta
Seimo narys konservatorius, istorikas Arvydas Anušauskas kalbėjo priešingai, sakė, jog Lietuvos ir Suomijos santykiai su Rusija buvo kitokio pobūdžio.
„Suomija Rusijos imperijos sudėtyje turėjo plačią autonomiją, nebuvo tokio rusinimo, kaip Lietuvoje“, – teigė istorikas.
A.Anušauskas mano, kad sovietinės Žaliojo tilto skulptūros neprarado ideologinio ir propagandinio totalitarinę valstybę, Sovietų Sąjungą, šlovinančio turinio.
“Šios skulptūros jokios estetinės vertės neturi. Sutinku, kad jų naikinti nereikia, bet jos neturi stovėti miesto centre, viešoje erdvėje. Ypač dabartiniu metu, kai Rusija yra užgrobusi Krymą, eskaluoja ginkluotą konfliktą Ukrainoje.
Tokias skulptūras derėtų perkelti į muziejinę erdvę“, – įsitikinęs A.Anušauskas.
