Kas toji rašytojo reputacija

Neseniai dalyvavau literatūros festivalyje Noridže (Jungtinė Karalystė), kurio pagrindinė diskusijų ir pranešimų tema buvo reputacija. Rašytojo, literatūros reputacija – kokia ji buvo anksčiau, kaip keitėsi, kokia dabar.

Daugiau nuotraukų (1)

Sigitas Parulskis

Jul 21, 2015, 8:49 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 12:01 AM

Klausydamasis anglakalbio pasaulio kolegų samprotavimų pagalvojau: o kokia yra Lietuvos rašytojo reputacija, kas ją formavo anksčiau, kas jai turi įtakos dabar?

Jei atsigręšime į istoriją, knygos, lietuvių kalbos reputacija tarsi savaime tekdavo ir rašytojui. Tarkime, spaudos draudimo laikotarpis XIX amžiaus pabaigoje turėjo neabejotinos teigiamos įtakos formuojantis lietuvių literatūros reputacijai apskritai. Nuo tų laikų knyga Lietuvoje būdavo daugiau nei knyga – ji turėjo tam tikrą sakralumo aurą, pasipriešinimo rusinimui, okupacijai ir pan. konotaciją.

Beje, ir patys rašytojai Lietuvoje painiojami su krikščioniškaisiais kankiniais: pavyzdžiui, S.Nėris kartais pristatoma kaip kankinė, kuriai buvo skirtas erškėčiais klotas kelias, Just.Marcinkevičius – šventasis, kuris kentė prisitaikymo prie sovietinio režimo sunkumus, kad išgelbėtų lietuvių kalbą, o kartu, žinoma, ir tautą.

Ko gero, tai katalikiškos pasaulėžiūros pokštai, kuriais sovietinė ideologija mielai naudojosi.

Sovietmečiu rašytojo reputacija buvo dviprasmiška: viena vertus, egzistavo oficialioji, palaikoma valdžios, partijos ir skaitytojų, kurie savo ruožtu irgi skildavo į masinį skonį ir specifinį, subtilesnį. Kartais (Just.Marcinkevičiaus atveju) valdžios ir masinio skaitytojo skoniai sutapdavo.

Beje, minėtame festivalyje įsiminė turkų rašytojos pastaba: Turkijoje Koranas – šventa knyga, ji laikoma garbingiausioje namų vietoje, bet tai visiškai nereiškia, kad knyga, kuri garbinama, dar ir skaitoma.

Sovietmečiu šis fenomenas buvo pastebimas ir pas mus. Nemažai žmonių knygas pirkdavo kaip tam tikrą interjero elementą – jei yra sekcija (sekcijos sovietmečiu atliko tą pačią funkciją kaip altoriai katalikų bažnyčiose), jos lentynose turi būti knygų, tačiau tai nereiškia, kad knygas reikia skaityti.

Naujaisiais laikais nedaug kas pasikeitė – į Lietuvą sugrįžęs B.Brazdžionis buvo pasitiktas šimtatūkstantiniu jo poezijos rinktinės tiražu, kuris buvo akimirksniu išpirktas, bet abejotina, ar nors vienas žmogus perskaitė tą poezijos knygą, nes reputaciją poetui pelnė ne estetinis, o ideologinis jo eilių ir įvaizdžio aspektas.

Sąjūdžio laikais rašytojo, literatūros, ypač lietuvių poezijos, reputacija vis dar buvo labai stipri: iš tribūnų dažniausiai kalbėdavo poetai, rašytojai, žurnalistai. Juos tebegaubė kalbos saugotojų, kalbos kūrėjų ir puoselėtojų aureolė. Paskui juos pakeitė praktiškesni ir racionalesni politikai ir funkcionieriai, rašytojo reputacija grįžo į literatūros pasaulį.

Be jokios abejonės, ten jai ir vieta. Mat dabar rašytojo – tiesos sakytojo, pranašo, mokytojo, analitiko, gero skonio sekėjo – reputacija yra visiškai išblukusi. Kaip, beje, ir apskritai kultūros puoselėtojų. Jeigu žurnalistams prisireikia kokios nors nuomonės vienokiu ar kitokiu visuomenei aktualiu klausimu, jie dažniausiai kreipiasi į dainininkus, TV serialų žvaigždes, dizainerius. Į tuos, kurių veidai ar kitos iškilios kūno dalys nuolat šmėžuoja medijose. Svarbu ne pati nuomonė, o įvaizdžio svoris.

Taigi kas yra rašytojo reputacija dabar, kas ją formuoja? Literatūros kritikai? Jie veikia labai siaurame, uždarame lauke, vargu ar skaitytojas, atėjęs į knygyną, remiasi kritikų įžvalgomis. Reklama, leidyklos, knygynai, sudarinėjantys perkamiausių knygų dešimtukus, kurių statistiką galima lengvai suklastoti, – tokie suinteresuoti reputacijos gamintojai nepatikimi.

Ir apskritai – jeigu knyga populiari, ar tai jau savaime pelno gerą reputaciją rašytojui? Nebūtinai. O jei neperkama – ar iš tiesų tai labai bloga knyga? Nebūtinai.

Yra rašytojų ir kultūros veikėjų, kurie mano, kad gera knyga turi būti neperkama ir net nepaskaitoma. Kvailystė? Žinoma, kvailystė. Kad ir kaip būtų, skaitytojas yra paskutinė institucija, lemianti rašytojo reputacijos kilimą ar krytį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.