Kad atsakomybė už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus reikalinga, sutaria visi – ir aviacijos specialistai, ir bepiločių naudotojai, ir politikai. Tačiau kartu su siūlymu numatyti atsakomybę politikų pasirinkta argumentacija šiek tiek nustebino specialistus.
„Iki šiol už minėtų taisyklių reikalavimų nevykdymą atsakomybė numatyta nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į bepiločių orlaivių daugėjimą, taip pat su jais susijusių avarijų ir incidentų padažnėjimą, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtose taisyklėse nustatytų reikalavimų“, – trečiadienį išplatintame Darbo partijos informacijos centro pranešime cituojamas įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Fiodorovas.
Lrytas.lt pasidomėjo, ar iš tiesų pastaruoju metu daugėja incidentų su bepiločiais orlaiviais ir pačių dronų avarijų.
Jokios statistikos nėra
Įstatymo pataisų sumanytojas darbietis V.Fiodorovas prisipažino neturintis skaičių ar konkrečių faktų.
„Kol kas tik pavieniai dalykai atsiranda. Anksčiau niekas neskraidydavo, o dabar skraido visi. Vakar naujiena buvo, kad Varšuvos oro uoste su dronu susidūrė lėktuvas (iš tiesų besileidžiančio „Lufthansa“ lėktuvo pilotai už 100 metrų nuo orlaivio užfiksavo praskrendantį bepilotį, tačiau jokio susidūrimo nebuvo – red. past.). Pas mus irgi atsiranda nukritusių bepiločių. Praeitą vasarą befilmuodamas renginį nukrito bepilotis į upę.
Tokių pavienių atvejų yra. Kadangi bepiločių daugėja, tikėtina, kad ir incidentų daugės. Reikia užbėgti įvykiams už akių“, – lrytas.lt sakė V.Fiodorovas.
Jis prisipažino bendravęs su Civilinės aviacijos administracijos specialistais, kurie patvirtino, jog pranešimų apie nukritusius dronus nėra gaunama.
„Tų incidentų nėra daug. Statistikos jokios nėra. Tačiau reikia užbėgti įvykiams už akių“, – sakė Seimo narys.
Yra tik kalbos, įrodymų – jokių
Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas sako, kad visos kalbos apie incidentų, susijusių su bepiločiais daugėjimą, tėra tik kalbos. Konkrečių faktų su įrodymais niekas negali pateikti.
„Kiek aš bandžiau klausti, kiek domėjausi, niekur nėra užfiksuota, kad būtų kažkokių incidentų ar avarijų. Nėra jokių įrodymų, tėra kalbos. Priminkime, buvo skelbiama, kad bepilotis skraidė virš pataisos namų. Bet jie tik įtaria, kad tai galėjo būti bepilotis. Įtarimas – dar ne įrodymas.
Tas atvejis su ūkininku... Irgi tik įtarimas, kad galėjo tas orlaivis padėti vagims. Bet įrodymų jokių nėra“, – sakė A.Gedvilas.
Jis tvirtina, kad taip pat domėjosi ir galimomis avarijomis, tačiau tokios informacijos patvirtinimų irgi niekur neradęs.
„Niekur negirdėjau, kad būtų kur nors iškeltas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Nieko negirdėti ir apie baudžiamąsias bylas dėl avarijų, susijusių su bepiločiais. Kad jie skrenda kažkur... Taip, jie skrenda. Bet, kad jie būtų susiję su incidentais ar avarijomis, tai negirdėjau“, – tvirtina Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas.
Antra vertus, pasak A.Gedvilo, atsakomybė už taisyklių pažeidimus yra tikrai reikalinga, nes tik per suvokimą, kiek tai gali kainuoti, kai kurie bepiločių naudojai suvoks atsakomybę.
„Būtina užbėgti įvykiams už akių“
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas išgirdęs, kad Seime jau pateikti siūlymai dėl atsakomybės už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus tarė: „Labai puiku“. Tačiau ir jis pripažįsta, kad argumentacija dėl incidentų ir avarijų daugėjimo pasirinkta, greičiausiai, tam, „kad sustiprintų“ siūlymus.
„Aš gal tai formuluotei siūlyčiau įrašyti žodį „potencialų“. Tų incidentų daugėjimas ateityje galimas ne aritmetine, o geometrine progresija. Bet tai tikimybė. Tačiau šiuo metu negaliu patvirtinti, kad kažkas buvo. Mus, ačiū Dievui, dar aplenkia tokie įvykiai, kaip vakar Varšuvos oro uoste. Bet mes negalime atmesti, kad rytoj pas mus nebus tokių įvykių. Todėl būtina užbėgti įvykiams už akių“, – sakė A.Šumskas.
Civilinės aviacijos specialistas sako, kad juos pasiekia informacija apie skrydžius virš Vyriausybės rūmų, tai yra netoleruotina. Taip pat nerimo sukėlė informacija apie skrydžius virš įkalinimo įstaigų. Todėl numatomos baudos gali užbėgti tokiems incidentams už akių.
„Bet tai incidentai kalbant paprasta kalba. Aviaciniai incidentai yra kas kita – kai kyla grėsmė skrydžių saugai. Tokių tikrai nebuvo“, – sakė A.Šumskas.
Baudos gali siekti šimtus eurų
Kaip rašoma Darbo partijos frakcijos pranešime, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis siūloma numatyti administracinę atsakomybę asmenims už Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklėse bei Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą, o už pasikartojančius pažeidimus skirti sankciją – bepiločio orlaivio konfiskavimą.
Priėmus darbiečių siūlomas pataisas, konfiskuoti droną būtų galima ir iš asmens, kuris pažeidė naudojimosi skraidykle taisykles, tačiau nėra jos savininkas.
„Kodekso pataisomis siūlome papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą nuostatomis, jog už Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių pažeidimą orlaivio vadui būtų skirta bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, o Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas užtrauktų baudą nuo šimto iki penkių šimtų eurų, numatant galimybę konfiskuoti bepilotį orlaivį“, – sakė vienas iš pataisų rengėjų parlamentaras Valdas Skarbalius.
Be to, darbiečiai planuoja teikti pasiūlymus dėl tokių orlaivių pilotų registravimo.
