Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sako, jog tai
nėra didelis skaičius turint omenyje, kad apklausa apėmė ir seniai
užsienyje gyvenančius emigrantus.
„Apklausos imtis buvo ne tik laikinai išvykę, bet ir įleidę
šaknis emigrantai, (...) todėl tas 30 proc. nėra didelis skaičius.
Juk tai reiškia, kad du trečdaliai lietuvių nemato kliūčių
grįžti į Lietuvą“, – pristatyme sakė M.Bekešius.
Apklausa parodė, kad 36 proc. užsienio lietuvių apsisprendimui
grįžti į Lietuvą įtakos turėtų šalies ekonominis augimas, 34
proc. – psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė
tolerancija, pagarba žmogui. 24 proc. buvo svarbu, kad darbo
užmokestis Lietuvoje būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio
valstybėje, o 22 proc. – kad pasikeistų darbdavių požiūris į
žmogų.
28 proc. užsienio lietuvių sako pastebėję neigiamą nuomonę
jų atžvilgiu iš gyvenamosios šalies žmonių. Vardindami to
priežastis, 62 proc. nurodė netinkamą pačių lietuvių emigrantų
elgesį, 31 proc. – vietinės kalbos nemokėjimą, 22 proc. –
skirtingas socialines ir kultūrines normas, 19 proc. – neigiamą
žiniasklaidos vertinimą.
40 proc. emigrantų teigia neigiamas nuostatas dėl savo išvykimo
pastebėję iš pačios Lietuvos gyventojų.
Užsienio lietuvių, turinčiųjų vaikų iki 18 metų, buvo
klausiama, ar jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo
lietuvišką mokyklą, neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklą arba
naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis. 39 proc. respondentų į
šį klausimą atsakė teigiamai, iš jų 61 proc. nurodė, kad jų
vaikai lanko arba lankė neformaliojo lituanistinio ugdymo ar
savaitgalinę mokyklą.
Pasak užsienio reikalų viceministro, gerinti lietuvių ugdymo
situaciją užsienyje 2015 metais yra skirta apie 2,6 mln. eurų.
„Taip, apie tai galvojama, prie to dirbama, Švietimo ir mokslo
ministerija šioje srityje turi ką nuveikti ir, neabejoju,
nuveiks“, – sakė M.Bekešius.
Tuo metu 88 proc. užsienio lietuvių nurodo, kad lietuvybės
išlaikymas jiems yra svarbus. Daugiau nei pusė apklaustųjų savo
pastangas išsaugoti lietuvybę siejo su lietuviškų knygų skaitymu
ir lankymųsi su Lietuva susijusiuose renginiuose.
„Kaip tai beskambėtų, tik kalba ir kultūra, šokių
kolektyvai, susibūrimai jiems yra būdas išsaugoti ryšį su
Lietuvą“, – kalbėjo M.Bekešius.
Nors 89 proc. lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau trys
ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos viešajame gyvenime
nedalyvauja. Iš dalyvaujančių 71 proc. respondentų nurodė, kad
jie aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime. Dažniausiai
dalyvavimas viešajame gyvenime buvo siejamas su dalyvavimu
rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame
gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe.
Dauguma apklaustųjų naujienas apie Lietuvą sužino iš
socialinės žiniasklaidos bei televizijos. Pasak apklausos duomenis
pristačiusio nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“
direktoriaus Vlado Gaidžio, emigrantai viešojoje erdvėje norėtų
matyti daugiau pozityvių naujienų apie Lietuvą, taip pat daugiau
informacijos apie įsidarbinimo galimybes.
„Jie laiko save Lietuvos ambasadoriais“, – sakė V.Gaidys.
Beveik pusė (47 proc.) užsienio lietuvių nurodė, kad jie per
paskutiniuosius metus naudojosi viešosiomis Lietuvos institucijų ir
organizacijų paslaugomis. 59 proc. apklaustųjų naudojasi Lietuvos
institucijų elektroninėje erdvėje teikiamomis viešosiomis
paslaugomis. Dažniausiai tai yra Lietuvos ambasados ar konsulinės
paslaugos, asmens dokumentų išdavimas, registrų paslaugos.
Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma – 72 proc. – apklaustų
užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti
su Lietuva nėra. Tie, kurie tokias kliūtis įžvelgė, dažniau
minėjo visuomenės nuostatas užsienio lietuvių atžvilgiu,
vyriausybės politiką, teisinį reguliavimą, o taip pat informacijos
trūkumą.
Užsienio lietuvių apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos
tyrimų centras „Vilmorus“ vykdė Užsienio reikalų ministerijos
užsakymu. Ji vykdyta 2014 metų spalio–lapkričio mėnesiais,
apklausta 630 užsienio lietuvių. Apklausos rengėjai pažymi, jog
tyrimas nėra reprezentatyvus, nes apklausa vykdyta internete ir
tikslinėse šalyse, į kurias pastaruoju metu lietuviai dažniausiai
emigruoja.