Nors jūra nuo Lietuvos viduryje esančios Ukmergės yra toli, jie čia nesėdi rankų sudėję – pastatė pirmąjį savo laivą.
Mokomoji burvaltė „Laumė“ vakar iš skautų dirbtuvių Ukmergės jaunimo laisvalaikio centre iškeliavo į Žirnajų ežerą, kur ir buvo išbandyta.
Nesudėtingos konstrukcijos, daugiau nei 100 kilogramų sverianti, beveik 4 metrų ilgio bei 1,35 metrų pločio (atstumas tarp bortų, plačiausia vieta), turinti apie pusės metro aukščio bortą ir 6,5 kvadratinio metro ploto burėmis pasipuošusi burvaltė talpina tris suaugusius žmones.
„Tai pirmasis Nepriklausomos Lietuvos istorijoje „nuo nulio“ – pagal brėžinius jaunimo pagamintas laivas.
Remiantis istoriniais šaltiniais, pastarąjį kartą savadarbius burinius laivus statė jūrų skautai Biržuose 1930–1933 metais“, – sakė Ukmergės jūrų skautų vadovas 35 metų Jonas Dragūnas.
Šią tradiciją atgaivinti nusprendusiems ukmergiškiams teko konsultuotis su užsienio jūrų skautais, laivų statytojais ir kitais specialistais, ieškoti šio iššūkių pilno projekto rėmėjų.
Sulaukę Europos skautų fondo ir Lietuvos skautijos pritarimo bei paramos, 20 Ukmergės jūrų skautų nuo 13 iki 18 metų savo idėją įgyvendino – dirbdami po maždaug 8 valandas per savaitę, laivą pagamino per septynis mėnesius.
Jaunuolių tėvai, draugai ir bendramoksliai iš pradžių negalėjo patikėti, išgirdę pasakymą „mes statome laivą“, tad traukė būriais pažiūrėti ir įsitikinti, ar tai tikrai realu.
Laivo statybos sudomino ir patyrusius buriuotojus iš Vilniaus ir Kauno, kurie dėl to nepatingėjo atvažiuoti į Ukmergę.
„Kadangi mūsų skautų pagrindą sudaro merginos, galima sakyti, kad didžiąją dalį laivo statybos darbų atliko moteriškos rankos.
Merginoms teko išmokti naudotis juostiniu ir vibraciniu šlifuokliu, obliumi, elektriniais suktukais ir grąžtais, frezu, siaurapjūkliais, kaltais“, – sakė J.Dragūnas.
Laivo korpusas yra klijuotas iš specialios jūrinės 9 milimetrų storio faneros (sunaudota 10 lakštų po 6 kvadratinius metrus), padengtas epoksidine derva bei tris kartus nudažytas impregnuojančiais dažais.
Ukmergiškiai pasirinko klasikines jachtos spalvas – tamsiai mėlyną ir baltą.
„Kodėl „Laumė“? Norėjome trumpo ir labai aiškaus, gerai įsimenamo pavadinimo. Be to, laumė yra viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių“, – teigė J.Dragūnas.
Paklaustas, kiek gi kainavo „Laumė“, skautų vadovas atsakė, jog nepigiai – apie 2 tūkstančius eurų.
Jis pasidžiaugė, kad tai yra puiki investicija – tokio tipo laivai yra tvirti ir saugūs, tarnauja žymiai ilgiau, nei mediniai – iki 40 metų, tad „Laumės“ turėtų užtekti 3–4 skautų kartoms.
Šį ilgaamžį burvaltės modelį skautai išsirinko iš galimų keturių variantų. Pasirinkimą lėmė burių plotis ir vietų skaičius.
Laivų dizaineris-projektuotojas Paulas Fisheris šį laivo modelį, pavadintą „Petite Brise“ (lengvas brizas), sukūrė Didžiosios Britanijos Dauntsey's mokyklos mokiniams mokytis tiek laivų statybos, tiek buriavimo praktikos.
Trečiadienį išbandę „Laumės“ plūdrumą ir stovumą vandenyje, ukmergiškiai jūrų skautai aktyviai pradės buriavimo sezoną Žirnajų ežere ir taip įgis buriavimo praktikos.
„Jau nuo praėjusių metų rudens mokomės saugiai būti ant vandens – susipažinome su gelbėjimosi priemonėmis, skirtingų tipų laivais, navigacija, irklavimu, dabar įgysime praktinių įgūdžių – kaip paruošti laivą išplaukti, kaip jį prišvartuoti, taip pat kaip gelbėti gyvybę vandenyje.
Naujasis laivas intensyviai bus naudojamas įvairių stovyklų ir žygių metu, pristatomas viešuose renginiuose bei regatose“, – sakė J.Dragūnas.
Jau rugpjūčio 15 dieną trečius metus organizuojamos Pabaisko regatos Žirnajų ežere metu planuojama „Laumę“ pašventinti ir taip priimti į jūrų skautų laivyną. Šiemet čia pirmą kartą vyks ir Lietuvos jūrų skautų taurės regata.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 300 jūrų skautų, kurie yra pasiskirstę po skirtingus šalies miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Marijampolę ir Ukmergę.
Jūrų skautų laivyną sudaro keli buriniai laiveliai, baidarės, viena sportinė jachta, keletas plaustų ir kt.
