Vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad tokią komisiją
planuojama suformuoti kitą savaitę. Pirmajame posėdyje bus
svarstoma penkių žingsnių programa, kurioje numatomos priemonės,
apimančios romų švietimą, apgyvendinimą, įsidarbinimą, kovą su
prekyba narkotikais.
„Tai yra narkotikų pasiūlos mažinimas, narkotikų tiekimo
tinklų sutvarkymas – čia daugiau policijos vaidmuo. Paklausos
mažinimas – per priklausomybių centrus galbūt metadono,
reabilitacijos programų atnaujinimas.
Taip pat yra švietimo
klausimų – kad visi romų vaikai eitų į mokyklas, į darželius,
gerai išmoktų lietuviškai, pradžiai gautų socialinių pedagogų
pagalbą, integruotųsi į švietimo tinklą.
Užimtumo programa – tai
galbūt socialinis verslas, kitos programos, skirtos tam, kad romų
atstovai galėtų pradėti dirbti, formuoti profesinę kvalifikaciją,
kokiu nors verslu užsiimti. Iš jų pačių yra įdomių
pasiūlymų“, – BNS ketvirtadienį sakė vicemeras.
Šiuo metu savivaldybė yra teismo sprendimais įpareigota griauti
devynis nelegalius statinius tabore. Tačiau, anot G.Palucko, tai
daryti „būtų nežmoniška“, kol nebus sutarta su čia
gyvenančiomis šeimomis dėl jų iškeldinimo.
Svarstoma nelegalių statinių gyventojams suteikti
savivaldybės butus, tačiau mainais už tai šeimos turėtų
įsipareigoti dalyvauti minėtoje programoje, neplatinti kvaišalų,
leisti vaikus į mokyklą, patys aktyviai ieškotis darbo ar imtis
legalaus verslo.
„Jei jie pilnai dalyvauja programoje – gyvena
savivaldybės būste. Jei nedalyvauja – negyvena, turi alternatyvą toliau
gyventi tabore ar kraustytis kur nors pas gimines (...). Jei
patys kategoriškai atsisako, visada yra alternatyva gyventi tabore,
kur šalia prekiaujama narkotikais. Bet čia yra vienas kelias –
galų gale pagaus policija ir uždarys į kalėjimą“, – sakė
G.Paluckas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „taboras nėra tik narkotikai“ ir
jame gyvena šeimų, kurios nenori jungtis į kvaišalų platinimo
tinklą bei nori iš šio uždaro rato ištrūkti. Tačiau jie neturi
darbo ir kvalifikacijos, vaikams sunku integruotis mokyklose dėl
kalbos barjero. Būtent į tokias šeimas ir būtų nukreiptas
savivaldybės darbas.
G.Paluckas priminė, kad kelerius metus Vilniaus priklausomybės
ligų centras kartu su policija vykdė tikslinę metadono programą:
surinkdavo į taborą atvykstančius nuo kvaišalų priklausomus
asmenis, juos įtraukdavo į metadono bei reabilitacijos programas.
Tačiau ši programa nebevykdoma, nes trūksta valstybės finansavimo.
„Jei neklystu, apie trečdalis narkomanų visiškai
reabilitavosi, grįžo į visuomenę, kas svarbiausia – susirado
darbą, o nusikalstamumas toje teritorijoje ženkliai mažėjo. Tai
buvo bandomoji programa, kainavo nedaug, ji pasiteisino. O dabar visi
skėsčioja rankomis – kodėl nevyksta toliau? Niekas neranda
atsakymo. Tiesiog ji iškrito iš finansuojamo krepšelio“, – reziumavo
vicemeras.
Į komisija taboro problemoms spręsti ketinama deleguoti tiek
valdančiųjų, tiek opozicinių Vilniaus frakcijų narius, joje
turėtų veikti ne tik savivaldybės administracijos, bet ir
policijos, kitų institucijų atstovai. Komisijai turėtų vadovauti
G.Paluckas. Planuojama, kad darbą komisija galėtų pradėti dar
rugpjūtį.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 2100
čigonų.