Neseniai mūsų šalį pasiekė žinia, kad Barselonoje civilinė Ispanijos gvardija suėmė Lietuvos garbės konsulą Jordi Sumarrocą. Šis katalonų verslininkas ėjo Lietuvos garbės konsulo pareigas Barselonoje nuo 2012 metų kovo. Nuo šiol jis įrašytas į Ispanijoje itin ilgą valdininkus paperkančių verslininkų sąrašą. Jo vadovaujamai statybos bendrovei „Teyco“ pateikti kaltinimai dėl korupcijos.
Užsienio reikalų ministerija (URM), gavusi informaciją apie Barselonoje suimtą Lietuvos garbės konsulą J.Sumarrocą, nota kreipėsi į Ispanijos užsienio reikalų ministeriją prašydama oficialios informacijos apie garbės konsului pateiktus įtarimus. „Gavusi ir įvertinusi šią informaciją URM nedelsdama pradės garbės konsulo atšaukimo procedūrą“, – rašoma ministerijos komentare, atsiųstame portalui lrytas.lt.
Pasak Ispanijos spaudos, J.Sumarroca sulaikytas remiantis tyrimu, kuris pradėtas 2014 metų liepą. Kol vyko tyrimas, jokia informacija nebuvo viešinama. Oficialios Ispanijos institucijos ar pats garbės konsulas apie šį faktą LR ambasados Ispanijos Karalystėje neinformavo. J.Sumarrocos atvejis nėra vienintelis, kai mūsų šalį turintys reprezentuoti ir gelbėti į bėdą patekusius lietuvius svetur garbės konsulai patys atsiduria už grotų.
Heroino kontrabanda Libane
2000-aisiais Lietuva atšaukė garbės konsulo Beirute Raymondo Sarkio įgaliojimus dėl abejotinos verslininko reputacijos. Nors anuomet URM šio sprendimo nekomentavo, kad būtų įsitikinta, ar jis buvo teisingas, ilgai laukti neteko.
Praėjus maždaug pusmečiui nuo šio įvykio buvęs garbės konsulas buvo suimtas ir jam pareikšti įtarimai dėl narkotikų kontrabandos. Įdomu tai, kad prieš suėmimą R.Sarkis buvo pagrobtas, bet po paros pats sugrįžo į savo namus Kornet al Hamroje Libano kalnuose.
Spėjama, kad pagrobimas buvo tik surežisuotas spektaklis siekiant paslėpti jo ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais.
Vietos spauda taip pat spėjo, kad verslininkas buvo pagrobtas siekiant priversti jį sumokėti dalį pelno, gauto iš heroino kontrabandos. Spaudoje minėta ir dviejų milijonų JAV dolerių suma, kurios iš jo galimai buvo reikalauta.
R.Sarkis užsiima tabako gaminių importu ir turi daugybę verslo interesų Libane bei Kipre.
Ryšiai su Kauno nusikaltėliais
R.Sarkio reputacijai nepagelbėjo ir kitas faktas: libanietis Bassemas Merhebi pareiškė, esą jo tautietis nusipirko konsulo įgaliojimus duodamas kyšius Lietuvos pareigūnams.
Lietuvoje verslą turėjęs ir nuoskaudas dėl R.Sarkio neįvykdytų verslo pažadų jautęs libanietis tautietį kaltino ir ryšiais su Kauno nusikaltėliais.
Pareigūnams buvo perduota vaizdajuostė, kurioje R.Sarkis įamžintas kartu su tuomečiu Kauno Žaliakalnio gaujos vadeiva Jonu Nagrockiu, pravarde Negras. Esą libanietis planavo su jais cigarečių kontrabandos verslą.
Konsulo mirtis sukėlė daug klausimų
Liūdnai nuskambėjo ir garbės konsulo Luhanske Mykolos Zeleneco istorija. 2014-ųjų birželio mėnesį paskirtas eiti konsulo pareigas, rugpjūtį jis buvo pagrobtas ir žiauriai nužudytas.
Ukrainos žurnalistas ir teisininkas Serhijus Ivanovas „Lietuvos rytui“ yra tvirtinęs, kad M.Zelenecas vasarį finansiškai parėmė pirmosios separatistų palapinės pastatymą centrinėje Luhansko aikštėje. Esą tai žurnalistui paliudijo šaltiniai iš pačių separatistų.
39 metų M.Zelenecas manė, kad Luhanske jam negresia pavojus – jis sutarė su politikais, kurie rėmė separatistų, ten vadinamų pašauktiniais, pajėgas. Be to, ir pats turėjo ambicijų dėl politikos – ateityje norėjo tapti miesto meru.
Verslininkas nepalaikė per Maidano revoliuciją į Kijevą atėjusios valdžios. Jis pasisakė už Ukrainos federalizaciją. M.Zelenecas yra išplatinęs pareiškimą, kad atsisako mokėti mokesčius. Tai sukėlė audringą reakciją Ukrainoje – verslininką imta vadinti separatistu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija po mirties M.Zelenecą apdovanojo garbės ženklu – Lietuvos diplomatijos žvaigžde.
Darbas be atlyginimo
Garbės konsulai skiriami vadovaujantis LR užsienio reikalų ministro 2006 m. įsakymu patvirtintu „Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, vadovaujamų garbės konsulinių pareigūnų, steigimo ir uždarymo, garbės konsulinių pareigūnų skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašu“. Kandidatūras į LR garbės konsulus vertina už konkrečią valstybę atsakingas URM regioninis departamentas.
Kandidatai atrenkami įvairiais būdais – juos gali pasiūlyti užsienio valstybėse dirbantys Lietuvos diplomatai, jie gali pasisiūlyti ir patys.
Garbės konsulo pareigos neapmokamos. Tai savanoriškas darbas, garbės konsulai dažnai patys skiria lėšų priėmimams Valstybės dienos proga surengti, inicijuoja ir vykdo įvairius projektus.
Skyrimo tvarka numato, kad, be kitų dokumentų, kandidatas „privalo pateikti ir priimančiosios valstybės valdžios ir valdymo institucijų atstovų, žinomų politinių ir visuomenės veikėjų ir priimančiosios valstybės verslo struktūrų ir verslo atstovų rekomendacijų, banko, kuriame atidaryta sąskaita, rekomendaciją“.
Į konsulo postą – su lietuviška kilme ar verslo ryšiais
Kandidatams į garbės konsulus keliami reikalavimai turėti organizacinių ir diplomatinių sugebėjimų, būti nepriekaištingos reputacijos, nuolat gyventi priimančiojoje valstybėje, nevykdyti veiklos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos interesams, turėti veiksmų ir priemonių planą tarpvalstybiniam, prekybiniam, ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui skatinti, disponuoti pakankamomis finansinėmis lėšomis konsulinei įstaigai išlaikyti ir jam pavestoms funkcijoms vykdyti ir kt.
„Konkrečių reikalavimų, kuo turėtų verstis garbės konsulai, nėra, tačiau dažniausiai tai būna verslininkai. Asmenys, norintys tapti LR garbės konsulais, dažnai turi kokių nors ryšių su Lietuva – yra lietuvių kilmės, turi čia verslo ryšių ir pan.“, – teigė URM specialistai, paklausti apie tai, kokie ypatingi reikalavimai keliami asmeniui, norinčiam tapti garbės konsulu.
Garbės konsuliniu pareigūnu negali būti paskirtas asmuo, kurio buvimas garbės konsuliniu pareigūnu sukeltų interesų konfliktą su kita jo vykdoma veikla.
Ilgas konsulų darbų sąrašas Garbės konsulų funkcijos išvardintos 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių. Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, vadovaujamų garbės konsulinių pareigūnų, steigimo ir uždarymo, garbės konsulinių pareigūnų skyrimo ir atšaukimo tvarkos apraše teigiama, kad konsulo pareiga skatinti Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje įsteigta jo vadovaujama konsulinė įstaiga, draugiškus santykius, plėtoti prekybinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir švietimo ryšius.
Garbės konsulas gina Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų, taip pat valstybių, su kuriomis sudarytos konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo sutartys, piliečių interesus priimančiosios valstybės konsulinėje apygardoje ir teikia jiems reikiamą pagalbą bei reprezentuoja Lietuvos Respubliką viešuose renginiuose ir susitikimuose.
Vienas konsulo darbo prioritetų – bendradarbiavimas su priimančiojoje valstybėje gyvenančiais Lietuvos Respublikos piliečiais ir išeivija ir kt.
Prieš pradedami darbą garbės konsulai pasirašo URM parengtą garbės konsulų veiklos instrukciją. Būsimais konsulais domisi VSD
Garbės konsulai už savo veiklą URM privalo atsiskaityti kasmet. Kas treji metai jų veiklą vertina URM ir sprendžia, ar ją tikslinga pratęsti naujai trejų metų kadencijai. Yra atvejų, kai garbės konsulo veikla nepratęsiama dėl nepakankamai gerai atliekamo darbo.
Prieš skiriant garbės konsulą URM kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir prašo pateikti informaciją apie numatomą skirti asmenį. Tai dažnai daroma ir skiriant jį naujai trejų metų kadencijai.
Apraše numatyta, jog „paaiškėjus, kad garbės konsulinis pareigūnas vykdo veiklą, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos interesams, garbės konsulinis pareigūnas atšaukiamas nedelsiant.“
