Pažeidimas buvo toks, kad kartu su G.Kirkilo ir I.Šiaulienės projektu nebuvo įtrauktas V.Stundžio ir kitų Seimo narių parengtas alternatyvus įstatymo projektas. Birželio 30 Seimas taip pat atsisakė svarstyti šį įstatymą.
Keista. Negi Seimas neskaitė Konstitucinio Teismo sprendimų? Juk dar 2014 m. vasarį Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad įstatymų leidėjui, nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, todėl jis turi gauti Lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti.
Kalbos komisija 2014 09 05 pateikė tą išvadą: išlaikyti pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, tačiau atsižvelgti ir į visuomenės poreikius išplėsti išimtį, taikomą piliečiams, turėjusiems kitos valstybės pilietybę, ne tik jų pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą asmens dokumentą, bet šią nuostatą taikyti ir su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei jų vaikų pavardėms, šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Atrodytų, kad belieka komisijos nurodymus perkelti į įstatymo erdvę. Deja, ši transpozicija Seimo nariams pasirodė ne pagal jėgas. Sprendžiant iš jų siūlymų, teiktų komitetų posėdžiuose, Seimo nariai nepajėgė sugromuluoti paprasčiausių dalykų, išdėstytų toje išvadoje, todėl iki įstatymo svarstymo taip ir neprieita.
Kodėl taip sunkiai gimsta šis, atrodytų, toks paprastas įstatymas? Pasirodo, nemaža grupė Seimo narių konservatorių bei nemažai visuomenės šiame vardų ir pavardžių įstatyme įžvelgia nei daugiau, nei mažiau, „galimą nacionalinių interesų išdavystę“, tarsi norintis tapti Lietuvos piliečiu užsienietis ar už užsieniečio ištekėjusi lietuvaitė, pasilikę ar paėmę užsienietiškas pavardes, sukels grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams, kartu ir šalies saugumui.
Taip išeitų, kad hipotetiški Lietuvos piliečiai Appleberry, Cumberledge, Snellgrove nieko blogo Lietuvai nepadarys, bet tokie pat hipotetiški piliečiai Maxwell, Quincy, Nix su savo nelaimingomis w, q, x Lietuvą sugriaus? Juk tai – prietarais pagrįstas absurdas.
Čia dar galima pridurti, kad šiuo metu galiojančio 1991 01 31 LR AT nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punktas leidžia užsieniečiui išsaugoti originalią pavardę tapus LR piliečiu. Kaip puikiai matome ir žinome, per ketvirtį amžiaus dėl šio punkto taikymo Lietuva nesugriuvo.
Tenka liūdnai konstatuoti, bet dabartinės sudėties Seimo mentalitetas tiesiog neleidžia priimti Vardų ir pavardžių įstatymo, kuris remtųsi Kalbos komisijos išvadomis. Pastarojo politinio sezono, taip pat ir gerokai ankstesni įvykiai Seime tai ne kartą patvirtino. Ką daryti?
Man rodos, metas prisiminti tą patį 1991 metų Vardų ir pavardžių nutarimą, tik jį papildyti santuokos su užsieniečiu elementu. Tuomet jo 3 punktas skambėtų taip: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, taip pat piliečių, sudarančių santuoką su užsienio valstybės piliečiu bei jų vaikų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“. Paprasta ir aišku: ir į kalbininkų išvadą atsižvelgta, ir teisės aktas nedaug taisytas.
Vis dėlto, jeigu net ir tokia „palengvinta užduotis“ Seimui vėlgi būtų ne pagal jėgas, galima būtų mėginti iš viso apsieiti be Seimo. Užtektų pakeisti Lietuvos Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punkto nuostatą: „Registruojant LR piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, LR piliečio pavardė rašoma remiantis LR teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką“, ją papildant sakiniu: „LR piliečio pageidavimu, registruojant santuoką su užsienio valstybės piliečiu, LR piliečio pavardę leidžiama perrašyti paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis pagal tos valstybės piliečio pasą“.
Tokiai iniciatyvai įteisinti reikėtų jau ne Seimo, kuriame šios srities įstatymo likimas akivaizdžiai beviltiškas, bet tik teisingumo ministro parašo. Būtent taip šią problemą išsprendė čekai ir slovakai, kur ištekėjusių moterų pavardėms paprastai priklijuojama galūnė -va. Tačiau už anglų ar prancūzų ištekėjusios nuotakos nenorėjo būti, pvz., Maxwellova ar Chateaubriandova ir susilaukti nesibaigiančių pašaipų tose šalyse. Sprendimas buvo paprastas: ištekančioms čekėms ar slovakėms pavardę LEIDŽIAMA rašyti be galūnės –ova, JEIGU vyras nėra Čekijos ar Slovakijos pilietis. Viskas, problema išspręsta.
Manyčiau kad Čekijos ir Slovakijos pavyzdys diktuoja visiškai paprastą moterų pavardžių problemos sprendimą ir Lietuvai. Ar negalima būtų tuo pačiu pagrindu „jeigu vyras nėra Lietuvos pilietis“ leisti lietuvėms tiesiog persirašyti jų vyrų pavardes? Pasinaudokime čekių ir slovakių patirtimi. Ir dar. Įstatymo kūrimo Seimo komitete metu buvo iškelta problema: kodėl neleidžiama tradicinių, pvz., biblinių vardų Aaronas, Anna (vardas Anna yra vedinys iš hebrajų kalbos žodžių, reiškiančių „Dievo malonę“), rašyti su juose esančiomis dvigubomis raidėmis, kokį įstatymą tokie vardai pažeidžia, kokią žalą atneša lietuvių kalbai?
Mano galva, jokio ir jokios, o VLKK aiškinimas yra grynai beletristinis: esą lietuvių kalboje dvigubų priebalsių vengiama, o iš kitų kalbų perimti žodžiai nuo seno rašomi su viena priebalse ir apskritai, adaptuojant kitų kalbų svetimvardžius ir svetimžodžius dvigubos priebalsės naikinamos(!).
Tokiu būdu manytina, kad lietuvių vaikų vardai (Migracijos departamento duomenys): Enzas, Lkineta, Maokstas, Džinetasita, Falena, Ganaslingailė, Etunijus, Lefilitė neva puikiai įsirašo į lietuvių kalbą, bet vargšė Anna – niekaip. Beje, iš Annos vardo variantų Onah ir Oonagh būtų leistinas tik pirmasis, antrasis – šiukštu.
Ką atsakė Seimo komitetas į Seimo narės pasiūlymą dėl dvigubų priebalsių? „Seimo narės pasiūlyme keliami klausimai yra poįstatyminio reguliavimo sritis“. Suprask, kaip nori, bet esmė aiški: Seimas nenori teptis rankų dėl kažkokios priebalsės ir svarstyti ką su ja daryti, todėl greičiausiai pasiūlys ją „naikinti“.
Matyt, toks likimas laukia ir viso beviltiškai įstrigusio Vardų ir pavardžių įstatymo. Ar ne laikas gydyti Seimą nuo teisėkūros bejėgystės?
