„Žiūrėk, pabėgėliai jau čia. Kažin, iš kur jas atvežė?“ – tiesiai į vaikus pirštu duria senyva moteriškė.
„Ale batai kokie brangūs. Pasižiūrėk į jų basutes – mandresnės, negu iš ortopedinės avalynės“, – sako jos kaimynė.
„Tai ko norėt? Vienam pabėgėliui skirs 650 eurų. Aš irgi vaikščiočiau batais iš „Ecco“ parduotuvės – kitokių net nesirinkčiau“, – niūriai taria buvęs valdininkas.
Ant veido jo profesija parašyta.
„Bet tai kas tuos vaikus vienus paleido po miestą važinėtis? Gal tyčia įstūmė į troleibusą, kad nereikėtų rūpintis“, – samprotauja dažyta ponia, aktyvistė.
Troleibusas skyla į tuos, kuriems murzinos spalvos pabėgėliai, – žudantis maras, o kita pusė elgiasi humaniškai: bando bobutėms aiškinti, kad švedai bėglių iš Lietuvos nepriėmė užėjus raudonajam marui.
„Ar jums patiktų, jeigu nuo sovietų pabėgęs jūsų sūnus būtų parplukdytas tiesiai į nasrus raudoniesiems? Švedai juk taip padarė“ – rimtai aiškina studentė nepatenkintai dručkei senutei.
Pasitikslinu: studijuoja istoriją. Rimta mergytė. Troleibusas sekundei susimąsto.
„Bet vistiek: kodėl su manimi troleibusu turėtų važinėtis nežinia iš kur perkeltos juočkės?“ – sako baisiai smirdintis diedas.
Mulatukės šalia jo atrodo it du paveiksliukai. Tačiau mergyčių galvytės linksta vis žemiau.
„Rasele, Aušrele, mums jau laikas lipti“, – nuo kitos sėdynės pakyla pagyvenusi moteris.
Ji ištiesia ranką abiem mergytėms ir vedasi lauk iš troleibuso juodaodes maišytas anūkes. Tyli ir nuo rūpesčio net pajuodus.
„Tai ko ta boba mums į snukį nedavė, kol jos anūkes apkalbinėjom?“ – baisiai nustebęs sako smirdintis diedas.
Tada visiems pakyla patriotizmas ir noras kovoti dėl teisybės.
„Nu, tai aišku, kad vaikai nekalti. Matyt, tos moteriškės duktė už juočkio ištekėjo. Bet gal neprasto, jeigu vaikai taip gražiai aprengti“, – įsijungia choras.
„Ir mergaičių vardai lietuviški. Na, šaunuolė mama, kad pavadino savaip. Aš tokią gerbčiau“, – sako kita tetulė.
Bet tie lemenimai negali atpirkti nejaukumo. Kiekvienas galvoja, jog vaikai viską suprato – šitos šalies reikia bijoti, jeigu atrodai kitaip, nei įprasta.
Troleibuso moralė atleidžia alkoholikams, įžūliems paaugliams, kurie leidžia kurtinamą muziką, bet švarutėlėms juodukėms mergaitėms – nė už ką.
Į Lietuvą paskirti pabėgėliai čionai dar neatvažiavo. Ruoškitės, mielieji, troleibusų tetos ir dėdės paaiškins jums vietinius įstatymus.
