Junginio vado vardas – žurnalistams tabu. Nėra ir atsakymo į klausimą, kiek iš Norvegijos atvykusių karių nuo gegužės pirmosios vykdo šią misiją.
Bazėje sustiprintas saugumas
„Karių skaičius nuolat kinta, nes žmonės yra rotuojami. Jų yra tiek, kiek reikia užduočiai atlikti“, – į klausimą apie karių skaičių atsakė junginio vadas Andersenas.
Tai, kad šioje NATO misijoje sustiprintas saugumas, čia pakvieti žurnalistai galėjo pajusti jau prie pirmojo apsaugos posto, kurio anksčiau nė nebuvo.
Čia budėjusiems karo policijos pareigūnams nepakako žurnalistus lydėjusio Aviacijos bazės karininko pateikto sąrašo.
Teko laukti, kol viskas bus suderinta telefonu ir kiekvienam rodyti savo darbo pažymėjimą bei pereiti „veido kontrolę“.
Panašus patikrinimas vyko ir prie antrojo posto, kuris įsikūręs dar arčiau bazės. Čia budėjęs kariškis veidrodėliu patikrino ir į bazę žurnalistus įvežusio mikroautobuso apačią.
Teko atsisveikinti su telefonu
Žurnalistus pasitikę Norvegijos kariškiai taip pat perspėjo, kad spragsėti fotoaparatu į kairę ir į dešinę čia nedera – norint ką nors nufotografuoti būtų geriau prieš tai atsiklausti.
Kai kurie draudimai pasirodė švelniai tariant keistoki. Pastebėjus prie štabo durų sudėtas riedlentes pasidarė smalsu.
Jas nufotografuoti žurnalistus lydėjęs Norvegijos kariškis leido, o kai pro štabo duris išėjęs ir ant riedlentės atsistojęs kareivis pasileido angarų link, jo paprašyta nefotografuoti.
Į štabą palydėti ir konferencijų salėje pasodinti žurnalistai tuoj pat turėjo atsisveikinti ir su savo mobiliojo ryšio telefonais.
Paklausti, kam to reikia, kariškiai paaiškino, kad konferencijų salėje vykstančiuose pasitarimuose kartais pateikiama slapta informacija, kuri mobiliojo ryšio telefonais gali būti užfiksuota ir paskleista.
Kiekvienas į šią salę žengiantis kariškis prieš tai savo telefoną turi palikti koridoriuje įrengtoje spintelėje.
Nors žurnalistams niekas čia slaptos informacijos pateikti nesiruošė, tačiau buvo nuspręsta taisyklių nelaužyti ir jokių išimčių nedaryti.
Misiją vykdo jau trečią kartą
Norvegijos junginio vadas pulkininkas leitenantas Andersenas sakė, kad čia misiją atlieka kariai iš Norvegijos Bodo ir Orlando bazių.
Oro policijos misija norvegams nėra naujiena. Nuo 1950 metų tokia misija yra atliekama iš Bodo bazės, o Baltijos šalių oro policijos misiją Norvegijos kariškiai vykdo jau trečią kartą.
Pirmoji misija vyko 2005, o antroji – 2007-2008 metais.
Šiemet misijai Norvegijos kariškiai pasitelkė keturis naikintuvus F-16 Fighting Falcon.
Šiuos naikintuvus Norvegijos karališkosios oro pajėgos įsigijo dar 1980-1984 metais. Nuo 2005 šių naikintuvų įrangą imta atnaujinti.
Nusitaikyti galima ir žvilgsniu
Modernizuoti F-16 naikintuvai aprūpinti oras-oras raketomis.
Nuo priešo raketų šiuos naikintuvus saugo apgaulingus signalus skleidžiantis radaras, į karštį reaguojančioms raketoms suklaidinti skirti karščio užtaisai bei aliuminio dulkių debesį paskleisti galintys užtaisai.
Piloto patogumui svarbiausią informaciją atspindintys rodmenys matomi ne tik ant prietaisų skydelio tablo, bet yra projektuojami ir ant piloto šalmo skydo ties dešiniąja akimi.
Nusitaikyti į taikinį taip pat galima žvilgsniu.
Norvegus pakeis vengrai
Pasak Norvegijos junginio vado per šią misiją jo pilotams teko atlikti 25 kovinius (Alfa Scrambles) skrydžius ir 41 skrydį dėl netoli Baltijos šalių oro erdvės skridusių lėktuvų duomenų patikslinimo.
Angare stovintis naikintuvas paskelbus aliarmą į dangų vykdyti užduoties turi pakilti greičiau nei per 15 minučių.
Baltijos šalių oro erdvė per šią nuo gegužės pirmosios Norvegijos kariškių vykdomą misiją nebuvo pažeista.
Vykdyti NATO oro policijos misiją norvegams padeda ir keturis naikintuvus kariniame Šiaulių aerodrome dislokavę Italijos kariai.
Nuo 2014-ųjų gegužės pirmosios oro policijos misija buvo sustiprinta dalį jos pajėgų dislokuojant ne tik Zokniuose, bet ir Estijos Amari bei Lenkijos Malborko aerodromuose.
Savo misiją Šiauliuose Norvegijos kariai baigs rugsėjo pirmąją, kai juos pakeis pirmą kartą Baltijos šalių oro policijos misiją vykdyti stosiantis Vengrijos kontingentas.
