Teisėjai – drausmės byla už gudravimą
Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos V.Balčiūnienės elgesys sukėlė įtarimų proceso dalyvei R.D., kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja vienoje administracinių teisių pažeidimo byloje. Moteris atvyko į apylinkės teismą išklausyti sprendimo, bet V.Balčiūnienė tada jo nepaskelbė.
Vėliau, susipažinusi su teismo posėdžių protokolų įrašais, nukentėjusioji sužinojo naujieną – V.Balčiūnienė esą paskelbusi priimtą sprendimą neatvykus jai ir kitiems proceso dalyviams.
Pasipiktinusi tuo, ko iš tikrųjų nebuvo, moteris Klaipėdos apygardos teismo paprašė išnagrinėti dviprasmišką situaciją, o V.Balčiūnienei iškelti drausminę bylą dėl netinkamo elgesio.
V.Balčiūnienė raštu pateiktame pasiaiškinime neigė pareiškėjos R.D. argumentus, kad jai svarbus procesinis sprendimas nebuvo paskelbtas.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo abiejų pusių argumentus ir konstatavo, kad pareiškėja yra teisi – apylinkės teismo sprendimas nebuvo paskelbtas.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nustatė, kad net po to, kai pažeidimas išniro į dienos šviesą, V.Balčiūnienė, siekdama žūtbūt apginti savo garbę gudravo – išsisukinėjo ir melavo.
Pastaroji aplinkybė nulėmė teisėjai nepalankias TEDK tyrimo išvadas – V.Balčiūnienei iškelta drausmės byla perduota Teisėjų garbės teismui.
Teismo pirmininkei pritrūko kantrybės
Prieš penkerius V.Balčiūnienei buvo iškelta kita drausmės byla. Tada TGT konstatavo, kad ji savo poelgiais pažemino teisėjo vardą ir teismų autoritetą – nagrinėdama bylas nesilaikė Baudžiamojo kodekso nuostatų, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad įvyktų teismo posėdis.
Teisėjų byla nagrinėjantis Garbės teismas pažymėjo, jog skelbdama nuosprendžius V.Balčiūnienė ne visuomet būdavo pakankamai atidi ir rūpestinga, per apsirikimą juose įveltas rašybos klaidas taisydavo pažeisdama teisminio proceso normas.
V.Balčiūnienė buvo nubausta ir už tai, kad netinkamai sprendė bausmių bendrinimo, jų skundimo tvarkos klausimus: nuosprendžių nuorašų kartais neįteikdavo procesų dalyviams, nereikalavo, kad į teismo posėdžius neatvykę asmenys pateiktų reikiamus pateisinamuosius dokumentus.
Toks anksčiau prokurore dirbusios V.Balčiūnienės veiklos braižas užkliuvo ne jos nagrinėjamų bylų dalyviams, o tuometei Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkei Stefai Naščenkovienei.
V.Balčiūnienės nagrinėtose bylose aptikusi nemažai trūkumų S.Naščenkovienė pati kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri nustatė, jog kai kuriais atvejais aiškiai aplaidžiai atlikdavusi savo pareigas teisėja nebuvo etiška, rodė nepagarbą proceso dalyviams.
Už visas pražangas – griežtas papeikimas
V. Balčiūnienė savo ruožtu įrodinėjo, jog jos nusižengimai nebuvo piktybinio pobūdžio, daugelis jų susieta su teismo posėdžių ir nuosprendžių terminų pažeidimais dėl objektyvių priežasčių. Dėl to jai niekas iš proceso dalyvių jokių priekaištų nereiškė.
„Pagal išnagrinėtas bylas aš pirmauju tarp teisėjų, aukštesnės instancijos teismai mano sprendimų beveik nerevizuoja“, – teisinosi V.Balčiūnienė.
Teisėja taip pat skundėsi pašlijusiais darbo santykiais su ilgamete Klaipėdos apylinkės teismo pirmininke S.Naščenkoviene: „Man nuolat daromas psichologinis spaudimas, kurio kiti teisėjai neatlaiko“.
Už pareiginius nusižengimus, nesuderinamus su teisėjo profesine etika, V.Balčiūnienei tąkart skirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas.
Kai įtarimai dėl teisėjos galimai sąmoningo kai kurių baudžiamųjų bylų vilkinimo nepasitvirtino, S.Naščenkovienė tepasakė: „Bylų vilkinimas – subjektyvi ir daugiaprasmė sąvoka“.
Skirdamas nuobaudą V.Balčiūnienei Teisėjų garbės teismas atsižvelgė, kad ji pripažino pareiginius nusižengimus, nuoširdžiai apgailestavo.