Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti
pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti
diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas
aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo
teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių
pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju,
atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai
pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas
turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį
identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas,
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad
nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens
įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią
viešajai tvarkai ir gerai moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai
turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių
vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės,
taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Kaip pranešė teisme pareiškėjams padėjusi viešoji įstaiga
Europos žmogaus teisių fondas, pernai kovą Vilniaus miesto
Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui
išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su
„v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma,
t. y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą
apskundė.
Vilniaus mieto apylinkės teismas panaikino Civilinės
metrikacijos skyriaus sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos
pavardę santuokos liudijime į „Pauwels“ bei išduoti naują
santuokos liudijimą.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas.
Teisme lietuvei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas per spaudos
konferenciją ketvirtadienį atkreipė dėmesį, kad šioje byloje
privatus interesas nusvėrė viešąjį – Konstitucijoje įtvirtintas
privataus gyvenimo neliečiamumas įvertintas kaip svarbesnis nei taip
pat konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos principas.
„Mes kaip vieną iš argumentų pateikėme, kad šiai dienai yra
nemažas skaičius žmonių, kurie jau turi (dokumentus) su „w“
raide. Mes pateikėme Gyventojų registro tarnybos pažymą, kad
tokių pavardžių buvo 69 vienetai, o vardų – 13. Tai vėlgi
oponuojanti pusė negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju
pareiškėjai yra nediskriminuojami šitų asmenų atžvilgiu, kurie
turi asmens tapatybės dokumentus su „w“, – aiškino advokatas.
Advokato padėjėja Evelina Baliko sakė, kad šis sprendimas
galėtų būti akstinas pagaliau priimti įstatymus, leidžiančius
asmenvardžius rašyti ne tik lietuviškai ir pasuose.
„Tikimės, kad šis precedentas pagreitins procesą Lietuvoje ir
nereikės laukti, kol Lietuva bus pripažinta, kad pažeidžia
(Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos)
konvencijos 8 straipsnį dėl privataus gyvenimo“, – sakė E.Baliko.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį dalyvavęs belgas Bartas
Pauwelsas (Bartas Pauelsas) tvirtino, kad jis su žmona į teismus
nusprendė kreiptis po to, kai jo tėvai, norėję abiem sutuoktiniams
palikti turto, susidūrė su sunkumais dėl skirtingų jų
pavardžių.
„Mano tėvai pasiruošė palikimą atiduoti, norėjo įtraukti
mano žmoną, kuri yra Lietuvos pilietė, ir kai jie kreipėsi į
notarą Belgijoje, notaras pamatė, kad yra rašybos klaida, nes
žmonos pavardė neatitinka mano pavardės. Prašė papildomų
paaiškinimų, tai buvo pirmas labai rimtas nepatogumas (...).
Lietuvoje tai yra traktuojama kaip ta pati pavardė, tačiau kitur
Europos Sąjungoje keliaujant tai yra kitokia pavardė“, – sakė
B.Pauwelsas.
Jis teigė, kad Lietuvoje gyvendamas jau daugiau kaip dešimtmetį
nepastebėjo praktinių trukdžių naudoti „w“ savo pavardėje.
„Niekur nesusidūriau, kad kokia nors sekretorė klaustų, kur
jai klaviatūroje rasti „w“. Visur sistemos puikiausiai veikia“,
– įsitikinęs B.Pauwels.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose nelietuviškos kilmės pavardės rašomos
lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo
originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos
politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.